Atsakymas lietuvio

Jonas Mačys-Kėkštas. Atsakymas lietuvio

Bastėsi čia gaujos
Vokiečių – viliokų:
- Parduok, žmogau, žemę,
- Tuoj muštiniais moku!
Gausi tu už namą,
Už dirvas, už slėnį...
Tolerių pripilsi
Pilnutį kišenį...
- Eik tu, vokietėli,
Kur šalti neš vėjai.
Bet tu mano turto
Lygiai neregėjai.
Kad ir pilns kišenis,
Kimštas raudonaisiais,
- Bet tu mano turto
Ne`pmokėsi jaisiais.
Eis tavo talioriai
Už gaspadą čielą,
- Bet kuom užmokėsi
Už mėnulį mielą?
Kas man užmokėtų
Už tą aušrą brangią,
Kuri kas rytelis
Auksin man padangę;
Už gimtinį stogą,
Kur mane apsaugo,
Kuriame ir diedai
Manieji išaugo;
Už girių ošimą,
Už upelio srovę,
Už tą kryžių seną,
Ką pakrypęs stovi?
Kas yr toks turtingas,
Idant užmokėti
Už tuos žalius tyrus,
Kur žiedai pasėti?
Kas man gal atlygint
Už tą rasą tyrą,
Kuri kaip deimantas
Ant žolelių byra;
Už lakštangės dainą,
Už paukščių čiulbesį,
Už vieversio balsą,
Už garnių klegesį?
Ar tu užmokėsi
Už Nemuno skardą,
Už jo ramią vilnį,
Kur žuvelės nardo;
Už saulutės šviesą,
Už padangę melsvą,
Už panemunynų
Smiltynėlį gelsvą;
Už švelnų vėjelį
Vakaro adyną,
Už dainą tėvynės,
Ką širdį ramina?
Kas man užmokėtų
Už tą saldų medų,
Ką avilyj bitės
Iš žiedelių deda;
Už mielą darželį,
Už tą sodą brangų,
Kur aug obelaitės,
Ošdamos po langu?
Už tas kapinaites,
Berželiais kaišytas,
Kur senolių dulkės
Su žeme maišytos;
Kur mūs gentės dvasia
Guli palaidota? –
Mes jose atrasim
Šaltinį bagotą,
Iš kurio lietuviai
Gal stiprybę semti,
- Idant priešų gaują
Garbingai atremti...
Nepavesiu jųjų
Svetimiems už naudą,
- Tuom aš užpelnyčiau
Nuo dangaus apmaudą.
Tad vaikai neramūs
Naktimis klajotų
Ir tėvelių kapo
Verkdami ieškotų!..
Imkit sau taliorius,
Vokiečiai padūkę!
– Išgamiu aš būčiau,
Kad parduočiau ūkę.

Tėvynės Sąjunga?