Atšaukti šauktiniai

2008 m. rugsėjo 16 dieną Lietuvos Seime svarstant kariuomenės klausimą, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pareiškė, kad Lietuva gali jaustis kaip niekada saugi, todėl nuo rugsėjo 15 dienos sustabdomas privalomas šaukimas į kariuomenę – Lietuvą gins samdomi profesionalūs kariai.

Turim pinigų/solidų savo soldatams sumokėti?
  

J. Oleko teigimu, sprendimas nuo rugsėjo vidurio atsisakyti šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės formavimo, nesusijęs su rinkimais. Esą tik sutapimas, kad toks daugelio ilgai lauktas sprendimas priimtas prieš pat rinkimus į Seimą.

„.. Jei ir toliau mums taip seksis tvirtinti NATO aljansą, manau, artimiausiu metu, kokių nors bandymų užimti Lietuvos teritoriją tikrai nebus“ – ramino ministras.

Po šešių metų...

Matyt, kažkam labai svarbu, kad Baltijos valstybių forpostas – Lietuva – turėtų kuo mažiau kariškai paruoštų žmonių ir Rusijai okupavus Li.etuvą neprasidėtų partizaninis karas, vadovaujamas apmokytų kariškių.


Lietuvos kariuomenėje 1940 m. birželio 1 d. buvo 1700 karininkų ir 22 tūkst. kareivių, kariuomenės dalyse ir sandėliuose – 147 tūkst. šautuvų, 5000 lengvųjų, 924 sunkieji kulkosvaidžiai, 350 lengvų (20 mm) automatinių pabūklų, 130 patrankų, 110 gaubicų, 36 tanketės, 118 karo lėktuvų. Be to, Šaulių sąjunga turėjo 62 tūkst. narių, didesnė jų dalis – ginkluoti.

O dabar?

  ???

Po 1940 m. vasaros Lietuvos kariams dalyvavimas mitinguose tapo privalomas.

:(

:(

Anot J.Kronkaičio, 2008-aisiais Lietuvoje įsigaliojęs sprendimas atšaukti šauktinių kariuomenę buvo priimtas ne ieškant naudos valstybei, o pagrįstas politiniais sprendimais. Buvusio kariuomenės vado nuomone, šauktinių kariuomenė turėtų būti sugrąžinta ir tam, kad vidurinę mokyklą baigę jaunuoliai ugdytų savo pilietinę asmenybę kartu tarnaudami valstybei.

„Padėtis yra labai bloga. Blogesnė, nei jūs manote. Politikai gal ir žino. O jei žino, jie yra labai neatsakingi žmonės, palikdami kariuomenę esant tokiai padėčiai“, – apie dabartinę Lietuvos kariuomenės situaciją kalbėjo majoras generolas majoras.

„Reikia susikaupti ir pagalvoti, ar mes norime grįžti į tuos „gerus“ sovietinius laikus? Nemanau“, – kalbėjo generolas.

Estijos, manančios, kad ji nėra tokia turtinga ir nepatriotiška šalis, kad atsisakytų šauktinių kariuomenės, Šveicarijos, manančios, kad ginklas turi būti kiekvieno kasmet karo mokslų apmokamo šveicaro namuose, ir vienintelės, pritaikiusios Ukrainą užpuolusiai Rusijai realias ekonomines sankcijas nutraukiant derybas dėl sutarties su Rusijos vadovaujama Muitų sąjunga, pavyzdžiai parodo, kokiomis turi būti save gerbiančios ir ginančios šalys. Beje, Suomija, skirtingai nei mes ar broliai latviai ir estai, savo laiku nepabijojusi ginklu pasipriešinti Tarybų Sąjungai ir apgynusi nepriklausomybę, nėra NATO narė, o su Rusija sugeba palaikyti ekonomiškai sau labai naudingus santykius. Mums, turintiems tokias beviltiškas valdžias, kurių veiksmai ar neveikimas naudingi išskirtinai tik Rusijai, bet ne Lietuvai, narystė NATO šiuo metu yra vienintelė mūsų gynybos viltis. Gerbiu mūsų kariuomenės profesionalus, tačiau to deja neužtenka. Samdinys yra samdinys, kuriam ryt kažkas gali sumokėti daugiau – taip stebėjimąsi mūsų trumparegiškumu atsisakant šauktinių kariuomenės pernai aiškino kolegos estų signatarai.