Daugybė įrašų įrodo, kad ne mergaitė Kedžiams ir N.Venckienei pasakojo apie ją motinos namuose tvirkinusius vyrus.
2. Neseniai paskelbta oficiali Nacionalinės teismų administracijos (NTA) statistika liudija, kad mūsų teismai pernai patenkindavo 99 procentus prokurorų prašymų sankcionuoti telefono klausymąsi.3. Kauno apylinkės teismas tęsia baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurioje dabar jau buvęs Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis kaltinamas dėl sistemingo nepilnametės bauginimo, naudojant psichinę prievartą. Penktadienį posėdžio metu viešinami slapta daryti garso įrašai.
Tuomet iš viso buvo padaryti trys garso įrašai – vienas tarp gimnazistės ir direktoriaus, du – tarp B. Burgio ir gimnazistės tėvų. Visus pokalbius įrašė nukentėjusioji pusė išmaniaisiais telefonais.
Ir ką?
Štai ka:
4. G. Ivanausko teigimu, kad D. Ulbinaitė perdavė slaptą informaciją BNS vyr. redaktorei, įrodo mažiausiai vienas įrašytas telefoninis pokalbis, vykęs tarp šių moterų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jau anksčiau buvo konstatavęs, kad slapta įrašyti telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi įrodymais.
P.S. Tokį paaiškinimą gavau:
2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.6.2. punkte yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (taikomas principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme numatyta duomenų gavimo tvarka, o 3.6.2.1. punkte nurodyta, kad duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenurodytu būdu, įrodymais nepripažįstami.
Kiek kitokia tvarka yra civilinėse bylose, rinkti įrodymus gali ir fiziniai asmenys, kai jie siekia apginti savo interesus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą