Kad amžinoji ugnis aukure neužgęstų, ją prižiūrėjo vaidilutės, o apeigas vykdydavo kriviai.
Kur dabar vaidilutės?
Gal Graikijoj?
O kas "vykdo apeigas"?
Įvedus krikščionybę, aukurų akmenys ir toliau buvo labai gerbiami ir nepamiršti. Kai kurie buvo įmūryti į bažnyčių pamatus ar sienas.
Iš pagarbos įmūryti į bažnyčių pamatus ar sienas?
Vikipedija rašo:
Netoli aukurų randama 1-1,5 m skersmens duobių, dažnai grįstų akmenimis, kuriose degė šventoji ugnis. Kulto akmenys turėjo skirtis nuo paprastų. Jie galėjo būti šmarginti ornamentais pačios gamtos. Žmonės ant jų iškaldavo įvairius dangaus kūnų simbolius. Manoma, kad aukojimui buvo naudojami akmenys su iškaltomis žmogaus ar gyvulio pėdomis ir vadinami laumių stalu, velnio sostu ir pan.
Irgi Vikipedija, ten pat:
Ant aukuro buvo kūrenama amžinoji ugnis, smilkomos kvapiosios žolės, aukojamos aukos: apeiginis gėrimas, javai, gyvuliai, kartais aukojimui degindavo ir žmones, dažniausiai – priešus. Ugnis, aukuras ir žolininkas pagoniškame pasaulyje buvo vientisa jungtis.
... kartais aukojimui degindavo ir žmones, dažniausiai – priešus ...
Auka?
Kas gi tokie ten degino?
A temple at Amman (1400–1250 BC) excavated and reported upon by J.B. Hennessy in 1966, shows possibility of bestial and human sacrifice by fire.[5]
... kartais aukojimui degindavo ir žmones, dažniausiai – priešus ...
Iš kur atėjo tie, kas inkvizicijos laužus kūrė ir ką tokius juose degino?
2015-06-24
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą