išsišókėlis, -ė smob. (1) NdŽ kas netinkamai, netaktiškai pasielgia; kas ne laiku ir ne vietoje ką pasako; karštuolis: Išsišókėliai nustumia dorus žmonesBŽ169. Tokius išsišokėlius turėtum tuoj sudrausti J.Jabl. Keli išsišokėliai sugadino gerą nuotaiką rš. Abudu nuvedė išsišokėlę [ožką] prie ramiai besiganiusios kaimenės Mš. Jis vis toks išsišókėlis – mada dar nesujudėjo, o jis jau ir turi [naujos mados drabužį] Ds.
Išsišokusiai Graikijai – smūgis po smūgio. Savo Referendūmu išsišoko. |
Pavyks?
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą