Pashtunwali (Pashto: پښتونوالی) or Pakhtunwali is a non-written ethical code and traditional lifestyle which the indigenousPashtun people follow.[1][2]
Narakiniai žmonės “džirgamarai” puštunvalį moka mintinai ir esant reikalui iš visų genčių susirenka ir išsprendžia visus būtinus reikalus ir problemas (narakiniai = specialūs. P.V.).
Nors puštunvali yra iš ikiislamiškos epochos (puštai yra sakų ainiai, o sakai atėjo iš Turano), bet puštų garbės kodeksas neprieštarauja islamo teisei
(Sakais persai vadina skitus. Turanas — dabartinė Vidurinė Azija ir Kazachstanas. Iš Turano skitus pasitraukti į pietus privertė mongolai-hunai. Skitai pietuose dabartinio Afganistano, Pakistano, šiaurės vakarų Indijos ir pietryčių Irano teritorijoje įkūrė savo valstybę. Skitų ainiai dabar yra puštai ir beludžiai. Puštai gyvena Afganistane ~15 mlj., Pakistane ~30 mlj., Indijoje ~11 mlj., Irane ~3 mlj., bet tai daugiausia pabėgėliai iš Afganistano; beludžiai gyvena Irane, Pakistane, Afganistane ir Turkmėnijoje. Todėl puštų garbės kodeksas iš tikrųjų yra skitų garbės kodeksas. P.V).
Puštų garbės kodekso laikosi Afganistano, Pakistano ir visose kitose pasaulio dalyse gyvenantys puštai.
Pagrindinės žinios
Puštunvali yra senasis garbės kodeksas, kurio laikosi Afganistano ir Pakistano puštai, o taip pat po pasaulį išsisklaidžiusios puštų bendruomenės. Jį sudaro tiek asmeninio tiek visuomeninio elgesio taisyklių sąvadas. Puštunvalį visi gyventojai vykdo visose vietose kur puštų yra dauguma.
Puštunvalį sudaro senovinės puštų dvasinės ir visuomeninės tradicijos ir dorovinio elgesio taisyklės.
Pats garbės kodeksas susidarė senovėje dar skitų ar ankstesnėje visuomenėje. Puštunvali skelbia savigarbą, nepriklausomybę, teisingumą, svetingumą, vaišingumą, meilę, atlaidumą, kantrybę ir kerštą visiems žmonėms (taip pat ir nepažįstamiems ir svečiams). Pagrindinės dorybės yra garbė, teisingumas, ištikimybė tiesai nepriklausomai nuo pasekmių, drąsa.
Puštai vykdo puštunvalio ir islamo šariato įstatymus, bet tais atvejais jei reikia rinktis arba šariatą, arba puštunvalį, jie visada renkasi tik puštunvalį.
Puštų garbės kodeksas skiepija kiekvienam puštui asmeninės atsakomybės jausmą ir kiekvienas žmogus turi teisę puštunvalį naudoti pagal savo supratimą neperžengdamas jo ribų.
Garbės kodeksas
Puštunvali yra nerašytas puštų įstatymų ir papročių sąvadas, kurį jie paveldėjo iš savo protėvių. Jis yra pagrindinė puštų kultūros varomoji jėga. Jis į vieną visuomenę vienija visus puštus. Visuomenei vystantis puštunvali buvo papildomas ir patyrė teisinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių.
Puštunvali susideda iš tokių sąvokų kaip savivalda, lygybė, viešė (viešas susirinkimas puštų kalba — džirga. P.V.), seniūnai, pagarba (visiems žmonėms), santarvė, kerštas, lygiavertiškumas, teisėtumas, gentis (giminė), teismas (genčių nesutarimų sprendimas), garbė, išdidumas, užuojauta ir pagalba, prieglobsčio suteikimas, talka (bendras darbas, kooperacija), įsipareigojimas, globa, šaukimas veikti, paliaubos, gynyba, uolumas ir atkaklumas vykdant užduotis ar siekiant tikslo.
Pagrindiniai Puštunvali teiginiai
1. Tikėjimas — tikėjimas Dievu (arabiškai – Alach, puštų kalba – Chudaj). Puštų tikėjimas kūrėju sutampa su islamo tikėjimu į vieną Dievą kūrėją (arabiškai – Tauchid).
2. Geros mintys, geri žodžiai, geri darbai — puštas visada turi siekti tik gerų minčių, kalbėti gerais žodžiais ir daryti gerus darbus. Šie trys dalykai yra dar iš gyvenimo Turane laikų. Zaratustros tikėjimo moralė irgi yra iš ten pat ir išreiškiama paprastais žodžiais: «geros mintys, geri žodžiai, geri darbai» (Avestos šventojo rašto kalba —Humata, Huchta, Hvaršta).
3. Elgesys — puštai visada privalo pagarbiai elgtis su visa Dievo kūrinija, t.y. žmonėmis, gyvuliais ir visa supančia gamta. Gamtos teršimas ir jos niokojimas prieštarauja puštų garbės kodeksui.
4. Vienybė — saugoti kalbos vienybę; kraujo vienybė (nesituokti su kitų tautų atstovais); pinigų vienybė (visokeriopa pagalba saviškiams; viso pasaulio puštai sudaro vieningą tautą. Kur yra tikroji vienybė, visos svetimųjų pastangos ją sugriauti vienybę tik sustiprina. Kas atsitinka vienam, tas bus ir visiems kitiems (Akis už akį, dantis už dantį). Vienybė reikalauja būti neabejingais bet visada gelbėti tautietį patekusį į bėdą.
5. Lygybė — kiekvienas žmogus lyginant su kitais yra lygus. Lygybė kyla iš viešės, kurioje visus sprendimus priima bendruomenės nariai bendrame visų susirinkime. Viešė visada priverčia priimti tik protingus visiems priimtinus sprendimus visuose reikaluose. Kiekvienas žmogus gali pasisakyti viešėje ir todėl jis gina savo teisę turėti savo nuomonę, kurios turėjimas ir gynimas ir sudaro viešės teisės pagrindą. Pagal viešės teisę kiekvienas žmogus privalo mandagiai išklausyti kitų nuomonę ir neturi teisės reikalauti, kad būtų vykdoma tik jo paties valia.
6. Laisvė ir Nepriklausomybė — puštai tiki, kad jie turi ne tik kūnišką, bet ir dvasinę, tikėjimo ir ūkio laisvę. Visi ir vyrai ir moterys privalo gerbti vieni kitų laisvę ir neturi siektikaip nors pakenkti kitiems.
7. Puštų garbės kodeksas reikalauja, kad nė vienas žmogus neverstų kito vykdyti jo valią. Tėvai neturi primetinėti savo valios vaikams.
8. Svetingumas — svetingai priimti visus žmones, o ypač svečius. Net jei labiausiai nekenčiamas priešas atvyksta į svečius ar prašo pagalbos, reikia jį svetingai priimti.
9. Teisingumas ir Atleidimas — jei vienas kitą sąmoningai tyčia nuskriaudė, tai nukentėjusysis turi teisę keršyti ir padaryti skriaudėjui panašaus dydžio skriaudą. Jei žmogų nuskriaudė ir jis siekia teisingumo, o skriaudikas užsispyręs neatlygina ir neprašo atleidimo, tai kivirčą sprendžia viešė ir jos sprendimu skriaudėjas atlygina nuskriaustajam.
10. Brolybė ir Pasitikėjimas — tikėjimas, kad kiekviena puštas privalo padėti broliui ir seseriai tiek kiek jis išgali.
11. Garbė — puštai privalo ginti savo nepriklausomybę ir žmoniškąjį orumą. Puštų visuomenėje garbė turi labai didelę reikšmę ir daug kitų kodekso straipsnių skirti ginti garbę ir išdidumą.
12. Savigarba — žmonės privalo gerbti save ir kitus. Pagarba prasideda šeimoje ir tarp giminaičių.
13. Užuojauta ir bendradarbiavimas — neturtingiems, silpniems ir paliegusiems privaloma padėti. Taip reikalingi paramos žmonės apginami nuo kitų savivalės.
14. Šeima — šventa sąjunga. Šeimos narius sieja šventos pareigos žmonai, dukroms, vyriausiajam nariui, tėvams, sūnums ir vyrui.
15. Puštai viena šeima — kiekvienas turi suteikti pagalbą gentainiui. Visos gentys turi tą patį likimą ir visos turi gyventi sąjungoje.
16. Žinios — puštai privalo siekti objektyvių žinių ūkio, meno, mokslo ir kultūros srityse, nes šitie dalykai laikomi Dievo teikiamais vaisiais, kuriais turi naudotis žmonės.
17. Puštų istorija — jai teikiama labai didelė reikšmė. Dėmesys vienodai rodomas tiek visoms tragedijoms, tiek pergalėms. Ji reikalauja „išlaikyti aštrų protą ir ieškoti tiesos dingusios amžių bėgyje“.
18. Kova prieš blogį — gėrį visada puola blogis. Blogis turi būti nugalėtas – tai kiekvieno pušto pareiga. Puštas turi kovoti prieš visas blogio apraiškas, kokios tik pasitaiko jo kelyje.
19. Dora ir Priesaika (Pažadas) — puštai visada vykdo pažadus ir yra dori bet kurioje padėtyje ir vietoje. Puštai visada vykdo pažadus ir niekada nelaužo priesaikos, kuri laikoma šventa.
20. Svetingumas — puštai visada pagarbiai elgiasi su kiekvienu žmogumi peržengusiu jų namų slenkstį. Jie sako: «Svečias — Dievo draugas». Žmogus padaręs svečią laimingą, laimingu daro ir Dievą!
Pagrindinės sąvokos
Koncepcijos pateikiamos puštų kalba. Pirmosios keturios yra Puštunvalio pagrindas:
1. Melmastija (Svetingumas) — džiaugtis kiekvienu svečiu nepriklausomai nuo jo padėties visuomenėje, religijos ir tautybės; nelaukti iš svečio apdovanojimo ir palankumo. Puštas visada savo namuose paslėps net priešą, jei tasai to paprašys, bet toksai svečias, gavęs prieglobstį, ateityje šeimininkui privalo atsilyginti tuo pačiu tuoj pat kai tik bus paprašytas. Daugelis puštus laiko pačia svetingiausia tauta pasaulyje. Puštai dažnai netgi priešams parodo didelį svetingumą ir pagarbą.
2. Badal (Teisingumas/Kerštas) — reikalauja siekti teisingumo ir keršyti skriaudikui. Neturi reikšmės ar skriauda padaryta vakar ar prieš tūkstantį metų. Kol gyvas skriaudikas turi būti siekiama atlyginimo. Puštų teisingumo samprata gan sudėtinga. Pavyzdžiui, vieša pašaipa gali būti laikoma įžeidimu reikalaujančiu kraujo keršto, o jei įžeidėjas nepasiekiamas, tai keršyti galima artimiausiam jo vyriškos lyties giminaičiui. Tai kartais sukelia kraujo praliejimą tarp genčių ir jis gali tęstis amžiais ir pareikalauti šimtus aukų. Bet dažniausiai įžeidimas atlyginamas kitais būdais.
3. Nanauatech (Prieglauda, Slėptuvė) — suteikti žmogui prieglobstį, slėptuvę nuo priešų. Ginti jį bet kokia kaina. Šis įstatymas taikomas ir nugalėtam priešui kai jis ateina į nugalėtojo namus prašyti atleidimo arba taikos. Tai ypatinga teisė — „pasiduoti nugalėtojo malonei“. Ji yra žmogaus kilnumo apraiška. Šitą teisę labiausiai pasaulyje išgarsino JAV Karo Laivyno viršilos Marko Lutrelo atvejis. Jis vienintelis liko gyvas kai jo dalinys pateko į talibų pasalą. Lutrelas kelias dienas slapstėsi kol jį pastebėjo Sabrai genties talibas. Lutrelas paprašė pagalbos ir jam padėjo. Amerikietį atvedė į kaimą, kur jį globojo pats genties vadas, o vėliau Lutrelą atidavė amerikiečiams.
4. Zmeka (Žemė) — kiekvienas puštas privalo ginti savo žemę ir turtą nuo užpuolikų nepriklausomai nuo to, kur tuo metu jis gyvena.
5. Nang (Garbė) — puštai privalo laikytis vieni kitų garbės kaip visuomenėje, taip ir šeimoje. Garbės išlaikymas reikalauja ginti savo ir šeimos nepriklausomybę ir taip pat ginti religinius ir kultūrinius poreikius.
6. Namus (Moters Garbė) — puštai privalo ginti moters garbę nuo visų pavojų bet kokia kaina.
7. Cheuad (Tauta) — meilė ir pagarba savo tautai ir jos kultūrai – tai ne tik svarbi, bet neatskiriama garbės dalis. Puštas visada jaučia pareigą savo tautai ir visada savo elgesiu ir darbais stengiasi ją stiprinti. Puštas yra įsitikinęs pareiga ginti savo tėvynę Paštarą (arba dabartine šnekamąja kalba — „Paštun-chva“) nuo bet kurio užpuoliko. Tautos gynyba reiškia ir savo paties garbės gynimą, o taip pat ir visų vertybių, tradicijų, kultūros ir visų tautiečių gynybą.
8. Don-pasbani (Puštų kultūros gynyba) — puštas privalo ginti savo šalies papročius nuo visų kūniškų ir moralinių ištvirkavimų. Puštunvali reikalauja, kad dorovę galima išsaugoti tik išsaugant savo kalbą pašto, kuri yra pagrindinis jų kultūros šaltinis. Pašto kalbos nemokėjimą puštų visuomenė vertina kaip nesugebėjimą suprasti puštų kultūrą, papročius vertybes, etiką, istoriją ir pačią puštų visuomenę.
9. Tochm-pasbani (Kraujo švarumas) — puštai turi tuoktis tik su savo tautos atstovais, bet jokiu būdu ne su kitataučiais. Tai seka iš jų įsitikinimo, kad „pusiau puštas“ – negali išsaugoti puštų kalbos, papročių ir neturi puštų tautos kūno savybių.
10. De-Paštunvalai-Parauano (Puštunvalio vykdymas) — kad puštų vaikai ir ainiai netaptų „darvand“ (nepuštais), puštai privalo laikytis savo tautinių papročių (Puštunvalio), nepamiršti giminaičių ir pratęsti giminę. Nesilaikantys Puštunvalio išvejami iš puštų visuomenės.
Antraeilės Puštunvali sąvokos
1. Laškar — genties kariuomenė. Kariuomenė paklūsta viešei (džirga).
2. Loja-Džirga (Genčių vadų susirinkimas) —šaukiamas ypatingais atvejais: karo paskelbimas, taikos sudarymas ir svarbiausi genčių tarpusavio ginčai.
3. Tsalvešti (keturiasdešimt) — viešės sprendimu kiekvienas kas keturiasdešimtas genties žmogus siunčiamas į karą. Šalgūn — dvidešimt žmonių turinčių genties įgaliojimus.
4. Badraga — palyda. Ją sudaro genties žmonės ir ji lydi svetimšalius ir kitų genčių žmones keliaujančius per genties žemę. Jei palyda pažeidžia Puštunvalį, prasideda nesantaika tarp genčių ir kraujo praliejimas.
5. Hamsaja — ne puštų tautybės žmonės ieškantys apsaugos pas puštus ir jie gali būti priimti į puštų gentį. Jei „hamsaja“ priimami į puštų gentį, tai jiems globoti paskiriami puštai vadinami „naik“. Bet kokie priešiški veiksmai prieš hamsają laikomi priešiškais globėjams.
6. Mlatar — parama. Ją gauna visi genties nariai, kurie genties nutarimu išeina į kovą.
7. Naga — duoklė. Jos dydį nustato vyriausiųjų taryba. Duoklė gali būti uždėta genčiai pažeidusiai Puštunvalį.
8. Roga — ginčų tarp genčių ar giminių sprendimas ir vieta, kurioje renkamasi ginčui spręsti.
9. Hudžra — bendra vieta. Joje renkasi ir jojenakvoja visi nevedę kaimo vyrai, o taip pat ir visi vyrai svečiai.
10. Lokai Varkaval — pažodžiui pastogės suteikimas. Pastogė suteikiama prašančiam. Gentis padarys viską, kad nuo priešų būtų apgintas pastogę gavęs žmogus.
.Vertė Pranas Valickas
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą