Metodas.
Metodika.
Tax haven.
Investitūra.
2013-01-07
Pasirodo, viena geresnių investicijų praėjusiais metais buvo Graikijos valstybės obligacijos. Nors daugelis analitikų šiai šaliai, kurios skola sudarė per 170 proc. bendrojo vidaus produkto, prognozavo bankrotą ir neišvengiamą pasitraukimą iš euro zonos, taip neįvyko. Priešingai, didžiosios euro zonos narės toliau pažadėjo teikti paramą Graikijai, o Europos centrinis bankas patikino ketinantis imtis bet kokių priemonių, kurių prireiks eurui išsaugoti. Atrodo, kad visa tai nuramino finansų rinkas, sumažino šios valstybės riziką ir padidino jos obligacijų kainą.
Banko „Bank of America“ investicijų padalinio „Merrill Lynch“ duomenys rodo, kad 10 metų trukmės Graikijos obligacijų pajamingumas praėjusių metų gruodžio pabaigoje siekė kiek daugiau negu 11 proc. 2012 m. kovo pradžioje, kai buvo pasiektas susitarimas dėl dalinio valstybės skolos restruktūrizavimo, 10 metų trukmės Graikijos obligacijų pajamingumas siekė 44 proc. Tai reiškia, kad per paskutinius devynis praėjusių metų mėnesius šios šalies obligacijų kaina rinkoje gerokai išaugo, dėl šio kainų skirtumo buvo galimas 80 proc. investicijų pelningumas.
„Jeigu graikai nutartų negrąžinti skolų, išeiti iš euro zonos, šitas krūvis atitektų ES institucijoms, o ne privatiems investuotojams, todėl investuotojai nesibaimina Graikijos. Visiškai skirtinga situacija buvo 2011 metais, kai Graikijai pinigus buvo paskolinę privatūs investuotojai“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas.
Mat kaip:
Mat kaip:
2010 metais nuo Graikijos skolos tiesiogiai nukentėjo didieji Europos bankai, daugiausia Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų.
Tai, kas viešai buvo vadinama Graikijos ekonomikos gelbėjimo planu, iš tikrųjų tebuvo pastangos minėtųjų bankų turimą privačią skolą perdaryti į valstybės skolą.
Gaunasi taip kad privatus paskolino graikams, dabar ju skolas atiduoda ES runkeliai, o runkeliams kaip visada niekas neatiduos
Taigi; o dabar - daržų ravėt!
Pranešimai
