Neigiama kaina

Pagal Bibliją, Adomas ir Ieva susilaukė dviejų sūnų. Vyresnysis vadinosi Kainas, o jaunesnysis Abelis. Kainas dirbo žemę, o Abelis ganė avis. Vieną kartą abu broliai išėjo Dievui aukoti atnašų. Jie pasidarė aukurus, prikrovė ant jų malkų ir uždegė. Ant malkų Kainas padėjo savo užaugintus javus ir vaisius, o Abelis geriausius savo bandos gyvulius. Abelis buvo geras, todėl Dievas jo auką mielai priėmė. Kaino auką Dievas atmetė, nes jis buvo nedoras.

Dievui priėmus tik Abelio auką, Kainas labai supyko ir ėmė pavydėti. Galiausiai Kainas nužudė Abelį.

Tai padaręs, Kainas neatgailavo dėl savo nuodėmės, todėl Dievas už tai jį nubaudė: Kainas turėjo iki mirties klajoti po žemę ir niekur negalėjo rasti sau ramybės.

Tapo klajokliu?

Mat, kaip mokina Biblija - žemdirbys buvo nedoras, o avių ganytojas - doras.

Kaina - bausmė, kerštas...

Klajokliai, taip išeina, Kaino palikuonys, ilgainiui patapo prekeiviais ir palūkininkais, o tai negi žemdirbiais - kaip gi žemę dirbsi klajodamas?

Tai tie Kaino palikuonys ir sugalvojo kainas - kas gi dar...

Pinigų kaina - palūkanos.

Pigo pigo, visom prasmėm, pinigai, pakol visai atpigo...

Kai kam, tik ne leišiam žiopliam, žinoma, jų kaina tapo neigiama.

Įsivaizuokit - ateinat krautuvėn, prisikraunat krepšin ko jums reikia - o jums dar ir primoka...

Net Mošė taip gal nesakė izraeliečiams.

Kur jau mums...

Mieli Swedbanklandijos tautiečiai!

Gal šitie...

Skaitykit "Swedbanko" vyriausiojo ekonomisto žodį!

Nors ir vyriausioj ekonomisto - vis tik,

ne Dievo...