Lietuviška knyga nevėlavo

Ponieważ wspólnym językiem duchowieństwa i szkół była wówczas łacina, wszystkie książki pisane były w tym właśnie języku. Polszczyzna pojawia się w nich co najwyżej w postaci oddzielnych słów czy też krótkich zdań, jak to ma miejsce w Księdze henrykowskiej

Trumpai sakant, Lenkijoje iki Gutenbergo išradimo visus raštus rašė tik dvasininkai ir tik lotynų kalba

„1 марта 1564 года в Москве вышла в свет первая датированная русская книга "Апостол" ("Деяния святых Апостолов")- шедевр типографского искусства. Это событие принято считать датой начала книгопечатания на Руси.“, bet Zigmas Zinkevičius rašo, kad iki Petro I-jo laikų buvo spausdinamos knygos ne rusų, o bažnytine slavų kalba.

Paskaitykim:

Spaudą išrado vokietis Johanas Gutenbergas. Jis pirmąją knygą išspausdino 1447 m. Tai buvo lotyniška Biblija. Tautinėmis kalbomis knygas imta spausdinti vėliau. Mažvydo katekizmas pasirodė praėjus lygiai 100 metų nuo spaudos išradimo (1547 m.). Apie tą patį laiką pasirodė ir pirmosios knygos mūsų kaimynų kalbomis. Latvių kalba pirmoji knyga buvo išleista 1585 m. Vilniuje (!), antroji – 1586 m. Karaliaučiuje, taigi beveik keturiais dešimtmečiais vėliau po Mažvydo katekizmo.

Tiesa, yra duomenų, kad latviška knyga buvo išleista dar prieš 1525 m., bet jos neišliko nė vieno egzemplioriaus. Pirmoji estiška knyga pasirodė Vitenberge (Vokietija) 1535 m., tik 12 metų prieš mūsiškę, bet šios knygos iki šiol surasta vos 11 nepilnų lapų. Pirmoji lenkiška knyga buvo išspausdinta 1513 ar 1514 m. Krokuvoje, maždaug trimis dešimtmečiais anksčiau už Mažvydo katekizmą. Bet ir jos yra išlikę tik 8 lapai. Knygos bažnytine slavų (ne rusų!) kalba buvo pradėtos leisti dar keliolika metų anksčiau, nuo 1491 m. (Krokuvoje). Tačiau tai buvo ne tautinė (žmonių šnekamoji), o religinė raštų kalba, atlikusi panašią funkciją kaip lotynų kalba. Pirmoji spausdinta rusų kalba knyga pasirodė daug vėliau, XVIII amžiuje (Petro I epochoje), ir nelengva nustatyti, kuri iš jų laikytina pirmąja, nes ilgą laiką tebuvo leidžiamos knygos senąja (bažnytine) slavų kalba su tam tikrais rusų kalbos elementais (kuri jau rusiška ir kuri dar nerusiška?). Tas pat pasakytina dėl pirmosios spausdintos knygos gudų kalba. Daugelio mums tolimesnių tautų pirmosios spausdintos knygos irgi pasirodė maždaug tuo pačiu laiku kaip ir mūsų ar dar vėliau, pvz., žydų (jidiš) 1530 m., vengrų – 1533 m., suomių – 1543 m., rumunų – 1544 m., o gruzinų – tik 1629 m.

Visa tai rodo, kad pirmoji lietuviška knyga nė kiek nevėlavo.

Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“ – 1547 m