1 šnìpis (plg. vok. Schnippe) sm. (2)
1. NdŽ, Als, Ms smailus kampas, žambas.
2. Kos55, NdŽ iškyšulys, ragas: Gyveno žemės šnipė[je], į Uksinę marę įsikišusiame S.Dauk.
3. NdŽ, Brs indo latakėlis, snapas: Puodukas be šnipio – negaliu gerai išpilti vandenį Yl.
4. NdŽ, Škn žr. 1 šnipas 4: Bet kelis kartus išlenda dar saulutė iš po žemės lyg kepurės šnipis, paskui visai nebesirodo Blv.
5. Skd, Šts smailus išsikišimas, dantelis. ║ snapo pavidalo iškirpimas: Pasiūk mun čia su tokiu šnipiù Ms.
6. ppr. pl. NdŽ pjūklo dantis.
7. žr. 1 šnipas 1: Anas (šuo) sa šnipiù apsuosto visa LzŽ.
|
Šnipiškės – buvęs Vilniaus priemiestis, pavadintas turtuolio pirklio Šnipio (šnipas:(() vardu, kuriam didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo padovanojęs už Neries upės didelius žemės plotus.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo suformuotos dvi istorinės Šnipiškių dalys – Skansenas ir Piromontas, 1993 m. įrašytos į Kultūros vertybių registrą.[2]
Piromontas – 1 ha užimanti Vilniaus miesto Šnipiškių rajono dalis prie A. Juozapavičiaus, Rinktinės, Šeimyniškių ir Sluckų gatvių. Saugoma valstybės kaip urbanistinė ir architektūrinė vertybė, Kultūros vertybių registro kodas 33608.
* Koks sutapimas - 1655 08 08 Vilniaus gynėjų milžinkapis nukastas lygiai tuo pačiu metu, 1950-taisiais, ir buvo jis kaip tik Piromonte.Šaknis mont- kalną, kalvą, piliakalnį ir reiškia, lygiai kaip Belmonte, o betgi (čia minimo) Piro tarp Vitebsko vaivadų nėra.
Štai kas yra:
Pióro Stanisław h. Bończa (zm. ok. 1775), starosta żydejkański i rumszyski, faworyt carowej Elżbiety, generalny komisarz wojsk rosyjskich w Polsce. Pochodził z osiadłej na Litwie linii rodu ze wsi Pióry Wielkie i Pióry-Pytki w ziemi łukowskiej. Był synem Waleriana, strażnika żmudzkiego (zm. 1750). Głosował może w r. 1733 na Augusta III. Mylony bywa ze Stanisławem Piórą, skarbnikiem i rotmistrzem witebskim, posłem na elekcję 1764 r.
Stanisław Pióro (paklausykim).
Ar tikrai manot, kad "starosta żydejkański i rumszyski" Piuro, kurio rūmai "pametė" jo vardą ir
pavirto Raduškevičiaus rūmais, buvo pakankama priežastis "visą prietiltinę dalį vadint Piuromontu", kuris vėlgi "išvirto/pavirto" Piromontu?
Abejotinas, labai netgi "pritemptas" aiškinimas...
O Adomas Honoris Kirkoras, po Vilnių vaikščiodamas,
Piromonte nepastebi žydų kapinių.
O milžinkapį prie Žaliojo tilto
daug kas
pastebi.
... o tuo metu teritoriją šalia dabartinio Žaliojo tilto, Kalvarijų ir A. Juozapavičiaus gatvių
gatvių sankryžoje (Žaliąjį tiltą iš Vilniaus centro pusės dešiniąjan Neries krantan pervažiavę ir dabar pakalnėj atsiduriam), vadinamą Piromontu...
1812-ieji:
На правом берегу Вилии, недалеко от Зелёного моста, возвышался небольшой дворец Пирамонт (улица Пирамонтская, ныне А.Юозапавичяус).
Пиро- (от др.-греч. πῦρ — огонь).
Dr. Romo Batūros žodžiais, kaip tik toj vietoj buvę vienintelio to meto Vilniuje, dar Žygimanto Senojo
laikais pastatyto, Nerį kertančio Žaliojo tilto gynybai skirti LDK artileriniai įtvirtinimai, o ir 1655 08 08 mūšyje patrankos šaudė kaip reikiant.
Laiku pašaudėm Piromonte.
Priklauso ...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą