Chebra hebrajų šalyje

Hebrajai (hebr. עברים or עבריים) – semitų gentys, iš kurių susiformavo Izraelio tauta.

Hebrajų kalba yra ir viena iš dabartinės Izraelio valstybės valstybinių kalbų. Izraelis - tai dabartinė žydų valstybė.

Lietuvoje dažnai kyla pasipiktinimas dėl kainų, tačiau atvykę į Tel Avivą lietuviai juokėsi.

„Jos kandžiojasi labiau nei Lietuvoje. Tada ir supranti, kad Lietuvoje nėra taip brangu“, – juokėsi paskui rinktinę į Tel Avivą atkeliavusi sirgalė Deimantė.

Į Tel Avivą atvykę sirgaliai kainas išsiaiškino klaidų ir bandymų metodu. Netyčia užsukę į kiaurą parą arba iki labai vėlai dirbančią parduotuvę jie visada sumoka brangiau.

„Į kainą įeina ir tas laikas, kiek dirba parduotuvė“, – aiškino prieš daugiau nei 40 metų Lietuvą palikęs Michaelis Rafaelis.

Jis pabrėžė, kad Tel Avive apsukrus ir protingas žmogus gali susirasti ir pigesnių maisto produktų ar to paties alaus, kurį ir medžioja daugelis sirgalių.

„Pigiausia maistą ir alų pirkti – turguje, – pridūrė jos vyras Ričardas. – Kai atvyksta didesnė grupė – būna geriausia. Vienas nueina į vieną vietą, kitas – į kitą. Visi pažiūri ir viską sužino. Jau dabar chebra susirado vietą, kur galima alaus nusipirkti už 10 šekelių* (2,35 euro), o tai – beveik pigiau nei kai kur Lietuvoje. Žinoma, tas alus – lenkiškas arba ukrainietiškas, bet nelabai ir skiriasi vietinio. Bet realiai - viskas 2-3 kartus brangiau.“

Alų ragaujantys Lietuvos rinktinės sirgaliai greitai pradėjo ieškoti to pigesnio varianto. Standartinė kaina už skardinę ar butelį alaus – 15 šekelių (3,52 euro).

Kavinėse už tai galima pakloti apie 25–30 šekelių (5,9 – 7 eurų).

Panašiai kainuoja greitas maistas kioskuose – kebabai, šavarmos, falafeliai. Jų kainos – priklausomai nuo to, ar rinksitės pitą, lavašą, svyruoja nuo 35 iki 50 šekelių (8,2 – 11,7).

Restoranuose maisto kaina šokteli gerokai aukščiau. Ten paprastesni patiekalai jau gali kainuoti apie 80–90 šekelių (18,8 – 21,15). Bet sirgaliai restoranų įprastai nesirenka – jie mielai traukia ten, kur valgo patys vietiniai.

Anglų kalba Tel Avive – tarsi gimtoji. O net ir jos nemokantys bando kalbėti.**

KĄ REIŠKIA CHEBRA?
Paauglių 

kalboje labai paplitęs žodis chebra. Šis žodis yra svetimos kilmės, žargoniškas ir literatūrinei kalbai neteiktinas. Vis dėlto įdomu, iš kur jis atkeliavo. Patyrinėjus šio žodžio kilmę paaiškėja, kad jis į mūsų kalbą pateko iš rytų kraštų (žinoma, per kitas kalbas). Senovės hebrajų kalboje ḫāßar reiškia ‘būti susietam, sujungtam’. Iš šio žodžio kilo hebrajų ḫāßēr ‘draugas, bičiulis’, ḫēßra ‘draugija, sąjunga, bendruomenė’. Iš to paties žodžio atsirado turkų (osmanų) havra ‘sinagoga’ (ta pačia reikšme jis vartojamas rumunų (havră), bulgarų, serbų kalbose). Hebrajų ḫāßēr ‘draugas, bičiulis’ pateko į Europą ir jidiš kalba Chawer taip pat reiškia ‘draugas, bičiulis’. Jidiš kalboje dar vartojamas žodis Chawerūse (su aramėjų kalbos abstrakto galūne) ‘draugija, susivienijimas, visuomenė’ ir Chabrus ‘finansinių veikėjų (turtuolių) susivienijimas įsigyti žemės valdų siekiant politinės įtakos (apie 1870 m. atsiradęs Bohemijoje)’. Lenkai irgi turi tos pačios kilmės žodžius chawres ‘dalyvis, bendrininkas’, chabrusa, chawrus ‘gauja; susitarimas, sąmokslas, suokalbis’, shawruśnik ‘suokalbio, sąmokslo dalyvis’. Greičiausiai chebra pas mus pateko iš lenkų kalbos.

Šį mums nepriimtiną žargonizmą siūlytume keisti lietuviškais atitikmenimis vyručiai, vyrai, būrys***.

Kazimieras Eigminas. Kas yra bachuras****?: žodžių istorijos etiudai / Lietuvių kalbos institutas; [sudarytojas ir redaktorius Artūras Judžentis]. – Vilnius, 2002. P. 12–13.

Kalbame žydiškai to nežinodami?

*  Saka -> sakai -> sakal -> sekel -> shekel

** Yinglish words (also referred to colloquially as Hebronics*****) are neologisms created by speakers of Yiddish in English-speaking countries, sometimes to describe things that were uncommon in the old country. Leo Rosten's book The Joys of Yiddish^[1] uses the words Yinglish and Ameridish 

to describe new words, or new meanings of existing Yiddish words, created by English-speaking persons with some knowledge of Yiddish. Rosten defines "Yinglish" as "Yiddish words that are used in colloquial English" (such as kibitzer)^[2] and Ameridish as words coined by Jews in the United States;^[3] his use, however, is sometimes inconsistent. According to his definition on page x, alrightnik is an Ameridish word; however, on page 12 it is identified as Yinglish.


***1. būrys, gauja; kompanija; 2. draugužiai (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas. – Vilnius, 2005. P. 37.)

****bachuras (język litewski)
znaczenia:
rzeczownik, rodzaj męski

etymologia:
hebr. בחור → młodzieniec

***** hebronics

As "ebonics" means ebony+phonics = blackspeak, "hebronics" means hebrew+phonics = jewspeak.

Oy ve, you shmuck!

That's hebronics for "God damn, mother fucker!"