Vištełė išejo pavasarį i płėšas.
Rada un skiedyna pupełį.
Pupa didełė – nesuryja.
Atanešie babai.
Baba:
– Diedai, diedai diedai, reikia jų pasadinti. I nesušalus, gera pupa. Pasadinsim
pirty pa palam.
Pasadina.
Nuveja baba palaistyt – jau pupa płėšias, spirias palas.
Prapłėšie diedas palas.
Jau pupa pałėpin spirias.
Prapłėšie diedas pałėpį.
Saułė šviecia.
Pupa sužydžia.
Baba:
– Dabar, diedai, žaidai, kvepimai gražūs, lipsme per pupų dungun!
Diedas babų maišan insdė[ja] ir rauna per pupų dungun.
Baba iškiš galvų iš maiša:
– Diedule, ar tali dungus?
Kad tik bubum – i virta abu dedu žemėn. Diedas bart babų:
– Kam klausei?! Dievas asiširdija in mūs i numet' mus atgalia.
- Kodėl klausi? - klausiau.
- Parduok.
- Kodėl?
- Nes medžiai iki dangaus neauga, - aiškino.
Cha:)
Užtat skola kaip auga!
D.Trumpas:
Baba:
– Dabar, diedai, žaidai, kvepimai gražūs, lipsme per pupų dungun!
Diedas babų maišan insdė[ja] ir rauna per pupų dungun.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą