Tas
Ne tai, kad aš nenorėjau žaisti „Žalgiryje“, paprasčiausiai tuo metu ten tokia eilė stovėjo norinčių žaisti „Žalgiryje“. Ir jie buvo už mane geresni. Na, o kai pradėjau žaisti, įgavau pasitikėjimo, padariau tą tūkstantį klaidų*,
* Ryžtingas Vilniaus darbo žmonių protestas prieš Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto 70–mečio minėjimą
Tarybų Lietuvos Sostinės Vilniaus darbo žmonių (darbininkų, valstiečių ir žaliųjų, t. y. raudonųjų inteligentų) kolektyvų (virš 15.000 darbo metu iš įmonių, įstaigų ir aukštųjų mokyklų komunistų suvarytų žmonių) atsineštuose transparantuose matosi šūkiai: Užsienio šmeižtui – NE! Gyvuok per amžius, būk laiminga brangi Tarybų Lietuva! Taiką stiprinsime savo darbu ir mokslu! Mes – už TSRS tautų draugystę! Tautų vienybėje Lietuvos TSR jėga! ir kiti..
Lietuvos Nepriklausomybę mininčius lietuvius bei šia proga juos sveikinančius amerikiečius savo pasisakyme be kitų komunistinių kolaborantų smerkė ir garsus komsomolistas, studentas, Vilniaus “Statybos” (dabar vadinasi “Rytas”) krepšiasvaidininkas drg. Šarūnas Marčiulionis. Visą drg. Š. Marčiulionio pasirašytą ir viešai perskaitytą “atvirą laišką”, smerkiantį Vasario 16-osios eitynės kitą dieną atspausdino Lietuvos SSR Komsomolistų organas “Komjaunimo Tiesa” (dabar vadinasi “Lietuvos Rytas”).
“Šalies” centrinės televizijos programos “Vremia” (Laikas) reportažas apie “mūsų respublikos” komunistinių kolaborantų mitingą, surengtą Vilniaus, “Gedimino” aikštėje, Vasario 16–osios išvakarėse. Katedros aikštė, Vilnius, okupuota Lietuva, 1988** m. vasario 15 d.
**„Bananų baliaus" metai***:
Gedimino (dabar – Katedros) aikštėje buvo sutelktos gausios milicijos pareigūnų bei SSRS vidaus kariuomenės dalinių pajėgos, kurios pradėjus rinktis žmonėms, pradėjo blokuoti aikštės prieigas. Remiantis skirtingų šaltinių duomenimis, į mitingą susirinko nuo 5 iki 20 tūkst. žmonių. Pradėjus kalbėti mitingo organizatoriui A. Terleckui, minioje pasigirdo riksmai „Muša, muša!“.
Į mitingą susirinkusius taikius protestuotojus pradėjo mušti milicininkai ir vidaus kariuomenės kariai. Nukentėjo ne tik buvę aikštėje, bet ir atsitiktinai pro šalį ėję žmonės.
Įvykių liudininkų teigimu, skydais bei šalmais prisidengę pareigūnai protestuotojus spardė, daužė kumščiais ir guminėmis lazdomis – vadinamais „bananais“. „Bananų baliumi“ ironiškai pavadintas susidorojimas su protestuojančiais tęsėsi apie tris valandas. Pasibaigus milicijos ir vidaus kariuomenės siautėjimui, mitingas tęsėsi.
Rugsėjo 29 d. naktį Gedimino aikštėje Algimanto Andreikos vadovaujama disidentų grupė atnaujino 1988 m. rugpjūčio 23‒26 d. vykusią bado akciją dėl politinių kalinių paleidimo, kurioje dalyvavo Nijolė Sadūnaitė, Robertas Grigas, Petras Cizikas. Rugsėjo 29 d. apie 5 val. ryto į Gedimino aikštę atvykę milicininkai sumušė akcijos dalyvius ir juos nuvežė į vidaus reikalų skyrių.
Rugsėjo 29 d. prie LSSR vidaus reikalų ministerijos pastato LLL suorganizavo protesto mitingą dėl badautojų sumušimo. Kilus aktyviam visuomenės protestui dėl brutalaus 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo išvaikymo ir smurto prieš badautojus, didelio pasipiktinimo sulaukusi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybė buvo priversta imtis priemonių.
1988 m. spalio mėn. posto neteko smurtui prieš mitinguotojus pritaręs LKP centro komiteto (CK) pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila, o 1988 m. gruodžio mėnesį iš pareigų pašalintas pagrindinis „bananų baliaus“ iniciatorius ‒ LKP CK antrasis sekretorius Nikolajus Mitkinas.
**** Girdėjau pasakojant, kad vėliau teisiant „Bananų baliaus" dalyvius, juos kaltino Vilniaus m. Lenino rajono prokurorė Faina Kukliansky.
https://www.lrp.lt/lt/spaudos-centras/nuotrauku-galerija/21461/prezidente-dalyvauja-zuvanciuju-gelbejimo-kryziu-iteikimo-ceremonijoje-nuotr.-dz.-g.-barysaite/a1241
- Как дела, Умар?
Он говорит:
- Плохой день у меня сегодня, Зульфия. В партию меня не приняли.
- Как не приняли?
- Спросили, состоял ли я в банде Кур-баши,
я сказал что да, и не приняли.
- А зачем правду сказал, мог бы и скрыть!
- Как мог скрыть? Сам Кур-баши спрашивал.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą