2019-12-12

Rėmai




Žiūrėkit:
(beje - kam antrą duobę iškasė,
jei vienos merginos vairuojamą automobilį pagrobti tenorėjo?)
Kodėl romai, jei jokių romų 20-ties tomų Lietuvių Kalbos Žodyno sudarytojai neaptiko?

Tik čigonus:

čigõnas, -ė (brus. цыгaн) smob. (2) čigonų tautybės žmogus: Čigonas turi gražų arklį Rk. Nuvažiavo trys vežimai čigõnų Kpr. Čigõnai susikūrė ugnį pagal mišką Kp. Tavo vainikas devynių čigonų skintas NS538.
^
 Giria kaip čigõnas savo arklį Sln. Juodas kaip čigõnas Žg. Liežuvis kaip čigõnės (moka kalbėti) Kp. Kam kas, o čigonui lašiniai Kp. Čigonui vaiką ji išprašytų (labai moka kalbėti) Mrj. Čigõnas až kumpanijos ir paskorė Trgn.


Pažiūrėkit, ką tokius į tuos ROMŲ RĖMUS ateities projektuotojai spraudžia:
Moteriškės, NEBŪTOM KRIVĖM* patapusios - NEGI TO NEPASTEBIT?

KUO DAR PO KELIŲ KARTŲ JAUNIMAS ROMUVOJ SUSIBŪRUSIUS LAIKYS?
Gal iš Lietuvos (Litvish Republik beverčiamos) į svečias šalis 
išlaksčiusiais čigonais laikys?

LĮSKIM IŠ TŲ RĖMŲ!

Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ramus
Straipsnelis:
Ide. k. žodžiai, žym. sąv. ‘ramus’, neretai būna gimin. žodžiams, reišk. kokį nors fizinį ar protinį defektą, kitų šios reikšmės žodžių semant. šaltinis dažnai yra žodžiai, reiškiantys lėtą veiksmą ar būdv. ‘lygus’, ‘tylus’, ‘taikus’, ‘tvarkingas’ ir pan. Lie. ramus, gimin. rimti, la. rāms ‘ramus, neaudringas’, s. i. ram- ‘ilsėtis‘, av.ram- ‘pasilikti, ilsėtis’, rāman- ‘ramumas’, čia ir gr. ἠρέμα (su priešd. ) ‘ramiai, švelniai’, go. rimis ‘ramus’.
Šaltinis:
Buck 1949, 840–841
Antraštė:
ramùs
Straipsnelis:
[Aptariami bl. Cē̆m tipo veiksmažodžiai]. Su bl. *rē̆m-/*rim- reikšme ‘rimti, būti ramiam’ sietini vediniai: pr. rāms ‘doras, romus, ramus’, lie. rãmasramùsromas,romùsrim̃tas (rìmtas), la. rãmsrìmtsrim̂ts ‘rimtas’, ‘patvarus, ramus’, s. i. rāmá- ‘erfreuend, lieblich, reizend (džiuginantis, mielas)’, pers. rām ‘romus, nuolankus’, gr. ἠρέμα ‘sanft, leise, allmälich, langsam (švelniai, tyliai, lėtai)’, gr. ἠρεμέω ‘bin ruhig (esu ramus)’. Taip pat daiktavardžiai go. rimis ‘Ruhe (ramybė)’, s. i. rā́ma- ‘Lust, Freude (džiaugsmas)’, ratá- ‘stehen geblieben, sich genügen lassend, sich ergötzend (sustojęs, pasitenkinantis)’, ratá- ‘Liebenslut ‘meilės džiaugsmas)’, av. rāman- ‘Ruhe, Freude (ramybė)’. Dar. žr. rìmti.
Šaltinis:
Kaukienė 2007, 218–219

Pasak legendų, dievas Višnus tretajugoje gimęs Ramos pavidalu.
Teigiama, kad Rama gyvenęs kaip paprastas žmogus, pagal senovines Vedų išminties taisykles. Ramajanoje aprašyta Ramos gyvenimo istorija pasakoja ne tik apie tai, kad Rama tobulai gyvenęs ir atlikęs visas savo pareigas, bet taip pat išryškina įvairius tobulus vaidmenis: tobulo sūnaus, tobulo brolio, tobulos žmonos, tobulo vyro, tobulo draugo, tobulo atsidavusiojo ir tobulo karaliaus. 
Rama garsėjęs savo didvyriškumu („Eka bana“ – viena strėlė), atsidavimu Sitai („Eka patni“ – viena žmona) ir sąžiningumu („Eka vačiana“ – vienas žodis).

Ramovė.
Ar ko nepamiršom?

ramóvė sf. (1)
1. DŽ rami vieta.
2. istor. spėjama senovės lietuvių šventykla, maldų vieta: Lietuviai pagonys sau šventyklų nestatė, nors yra paplitusios legendos apie lietuvių ramoves su akmeniniais aukurais ir stabais rš.
Ramovė**.

Vėliau - po to, kai Žemės Bambą užpylė smėliu:

ramas – vieta, kurioje žmogus kreipiasi pats į save per meditaciją ar maldą, ritualą ar dvasios atnaujinimą.

:)

Tiesiog - nusiraminimo vieta: aš ramus.

Dar vėliau, ne taip jau ir senai:

Ramadanas: 30 dienų musulmonai turi susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, sekso ir t. t.

Ramios dienos...

Na, ir visiškai neseniai:
tiems, kas, nepaisant kad ir šito:


Prussia (n.) 

from Medieval Latin BorussiPrusi, Latinized forms of the native name of the Lithuanian people who lived in the bend of the Baltic before being conquered 12c. and exterminated by (mostly) German crusaders who replaced them as the inhabitants.


tebemano, kad prūsai ir lietuviai - ne tas pats, štai čia rasit

Rāmawą - pagonių šventyklą, angliškai užrašytą Romowe, o vokiškai Romow, o lietuviškai Ramuva.


Rāmawan - šventas miškas, 

rāmiskan - dora

rāms- doras.

- Ramybės, ramybės, - per krikščioniškas/kriegščioniškas mišias, kuriose kai kas mūsų lituus rankoj tebelaiko, linkima.

Ramybė...

*
kri̇̀vė sf. (2) psn. žr. krivūlė:
1. Krivė – kreiva lazda vyrus į kuopą šaukti Dkš.
2. Eina kri̇̀vė per kaimą – pranešimas į kuopą Brb. Paskaityk, kas toj kri̇̀vėj rašyta Mrj. Kri̇̀vę atnešė, reik eit in kuopą Mrj. Šiandien atėjo nuo seniūno krivė, kad ateičiau į raštinę Brt.

kri̇̀vė sm. (2) žr. krivis: Krivė gyvenęs Nadravėj rš. Prūsų krivė ir lietuvių dainos kriváitis „valdovas“… būtų gretintini su žodžiu krivis, krivė „kreivas žmogus“ K.Būg.

** Ar ne laikas TIKRAM KRIVEI nueit Karininkų Ramovėn IR ATSIIMT RAMOVĖS VARDĄ, (koks sutapimas!!!) Vytauto Landsbergio senelio Jono Jablonskio,
katro protėviai iš Jabloneco miestelio (štetlo?), matyt, yra kilę, siūlymu 1924-tais metais šitaip pavadinta buvo?

MAN REGIS, LAIKAS!

2 komentarai:

Dario Budrio rašė...

Prūsijos Matematikam per Rūną Kūnu teko MAtyti Ženkliausiai,mokyti Gerai Eti,tik ėjimu išprūsusius Getus Labino.

Dario Budrio rašė...

Cojai nuo Gango apdovanoti Dievo už Gerus poelgius Galiomis ir Laisve keliauti po pasaulį džiaugsmingai. Dabar čigonai,praradę Garbę,patys tapo genocido kalavijais einantys. Apdovanoti už suvarymą parazitų į pajurį, kuriuos nuplovė Gamtos pagalba.
Dabar Romuva kaip čigonai,beraščių, skaityk be pročių luomas Kin dza dza lygio, politikų žaisliukai pornografijoje.