Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Pasak legendų, dievas Višnus tretajugoje gimęs Ramos pavidalu.
Teigiama, kad Rama gyvenęs kaip paprastas žmogus, pagal senovines Vedų išminties taisykles. Ramajanoje aprašyta Ramos gyvenimo istorija pasakoja ne tik apie tai, kad Rama tobulai gyvenęs ir atlikęs visas savo pareigas, bet taip pat išryškina įvairius tobulus vaidmenis: tobulo sūnaus, tobulo brolio, tobulos žmonos, tobulo vyro, tobulo draugo, tobulo atsidavusiojo ir tobulo karaliaus.
Rama garsėjęs savo didvyriškumu („Eka bana“ – viena strėlė), atsidavimu Sitai („Eka patni“ – viena žmona) ir sąžiningumu („Eka vačiana“ – vienas žodis).
Ramovė.
Ramovė.
Ar ko nepamiršom?
ramóvė sf. (1)
1. DŽ rami vieta.
2. istor. spėjama senovės lietuvių šventykla, maldų vieta: Lietuviai pagonys sau šventyklų nestatė, nors yra paplitusios legendos apie lietuvių ramoves su akmeniniais aukurais ir stabais rš.
Ramovė.Vėliau - po to, kai Žemės Bambą užpylė smėliu: Ašramas – vieta, kurioje žmogus kreipiasi pats į save per meditaciją ar maldą, ritualą ar dvasios atnaujinimą. :) Tiesiog - nusiraminimo vieta: aš ramus. Dar vėliau, ne taip jau ir senai: Ramadanas: 30 dienų musulmonai turi susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, sekso ir t. t. Ramios dienos... Na, ir visiškai neseniai: tiems, kas, nepaisant kad ir šito: tebemano, kad prūsai ir lietuviai - ne tas pats, štai čia rasit Rāmawą - pagonių šventyklą, angliškai užrašytą Romowe, o vokiškai Romow, o lietuviškai Ramuva.
Rāmawan - šventas miškas,
rāmiskan - dora
- Ramybės, ramybės, - per krikščioniškas/kriegščioniškas mišias, kuriose kai kas mūsų lituus rankoj tebelaiko, linkima.
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą