Kultūra senovėje ir dabar

culture (n.)

mid-15c., "the tilling of land," from Middle French culture and directly from Latin cultura "a cultivating, agriculture," figuratively "care, culture, an honoring," from past participle stem of colere "tend, guard, cultivate, till" (see colony).

...tilling of land...

kultūra 
1. visa, kas sukurta visuomenės fiziniu ir protiniu darbu: Materialinė (medžiaginė) k. Dvasinė k. Nacionalinė k. Senonės graikų k. Kultūros istorija. 
2. išsiauklėjimas, išprusi-

mas.

Vidinė k. Didelės kultūros žmogus. 
3. pasiektas tobulumo laipsnis: Kalbos k. Dainininko balso k. Kūno k. Darbo k. 
4. agr. kokių nors vertingų augalų auginimas, kultivavimas; auginami, kultivuojami
augalai; kas auginama dirbtinėje terpėje (audiniai, bakterijos), veisinys: Žemės ūkio, lauko, šiltnamių kultūros. Audinių k. Streptokokų k.

Žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio colere 

(apgyvendinti, lavinti, gerbti). Iš esmės, kultūra apima ypatingą žmonių veiklą: skirtingos teorijos pateikiančios kultūros apibrėžimus paprastai nurodo į skirtingus tokios veiklos rinkinius. Kultūra yra sudėtinė visuma apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus vertingus, gerbiamus ir puoselėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip konkrečios visuomenės narys konkrečiu istoriniu laikotarpiu.

Pastoviais laikais kultūra tampa arba tradicija arba „sveiku protu“, t. y. tuo, kas yra neginčytina (priimtina norma), kas suvokiama kaip gerbtina, puoselėtina, racionalu.

Kartais žodžiu kultūra vadinami išskirtiniai daiktai ar veiksmai, kaip kulinarija, menas ar muzika.

Kultūra!