Liūdna proga teko prieš nepilną savaitę būt Kavarske.
Įsmeik kalaviją ten, matai - pienas trykšta, it Pienynuose.
„Ak, tu pinda Kavarska!“ - dar tebežino kai kas ir šių dienų Vilniuje tokį keiksmą.
Kodėl taip?
Ar tik ne todėl, kad labai jau aukšti šulai Pienionis Kavarsku vertė:
karaliaus Aleksandro (dar ne šie laikai) iždininkas* Stanislovas Kovarskis ir jo brolis Andrius Kovarskis, Vilniaus katedros kanauninkas.
Suprantama, šitokių veikėjų ir užmojų būta atitinkamų.
Pienionys buvo antraeilė valda, dažnai įkeičiama* ir ėjusi iš rankų į rankas.
Galima spėti, kad ir bohemiečių (šiuolaikiškai šnekant) ten netrūko.
Na, betgi anykštėnai - negi kokie prahiškiai.
- Ak, tu pinda* Kavarska! - taip tokioms sakė.
O Pieno Upės Sūrių Krantais tai tekėjo...
* Kaži, kokie tada Iždo reikalai buvo?
Gal dar ne tokie sumauti, kaip dabar?
A, Vilniaus Pindos**?
* Pažiūrėkit, kaip nuinfliavo lietuvių kalbos žodžio "pinda" reikšmė.
** Ką čia į tuos trečiaeilius žiūrėt - juk bent dvi už juos aukštesnės yra, kurioms šitie atskaitingi, bet kurios apie šią Lietuvos pakalnę
nė nešneka.
Nors be karo* pokario metus pasiekėm.
* Kas sakė, kad be karo?
2016-06-24
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą