Atsivėrė Vakarai, nudūmėm strimgalviais.
Koks tas jų, vakariečių, Pasaulis?
world
O.E. woruld, worold "human existence, the affairs of life," also "the human race, mankind," a word peculiar to Gmc. languages (cf. O.S. werold, O.Fris. warld, Du. wereld, O.N. verold, O.H.G. weralt, Ger. Welt), with a literal sense of "age of man," from P.Gmc. *wer "man" (O.E. wer, still in werewolf; see virile) + *ald "age" (see old).
virile
1490, from O.Fr. viril, from L. virilis "of a man, manly," from vir "a man, a hero," from PIE *uiHro "freeman" (cf. Skt. virah, Avestan vira-, Lith. vyras, O.Ir. fer, Welsh gwr, Goth. wair, O.E. wer "man"). Virile member for "penis" is recorded from 1541. Virility "period of manhood" is attested from 1586; meaning "manly strength" is recorded from 1603.
Vyrų, vyriškas tas Vakarų pasaulis.
World War.
Buvo pora tokių.
Iš Vakarų, regis, atėjo, abudu.
war
late O.E. (c.1050), wyrre, werre, from O.N.Fr. werre "war" (Fr. guerre), from Frank. *werra, from P.Gmc. *werso (cf. O.S. werran, O.H.G. werran, Ger. verwirren "to confuse, perplex").
Nelabai man patinka toks aiškinimas.
Verčiau Lietuvių kalbos žodynan pažiūrėsiu.
1 varà (neol.) sf. (4) NdŽ, DŽ1; S. Dauk, VŽ1905,113 jėga, prievarta, smurtas: Pateisinama tegali būti vien teisiškai pagrįsta varà FT. Kęstutis vara išsivežė Birutę į Trakus rš.
1 vãras sm. (4) NdŽ, FrnW, Pkp, (2) NdŽ
1. žr. 1 vara: Vienok gyventojai tų kraštų tebuvo liuosi nu varų ir terionių S.Dauk. Pasiduodu varui, kad atsikreiptų žadėta nelaimė V.Kudir. Laikraščiai persisunkę nuodingų garų činovnininkystės ir propagandos varo ir jungo Vrp1897,2.
2. S.Dauk žr. varautojas.
varautojas sm. S.Dauk prievartautojas.
varava sf. vora, vilkstinė: Išplauks į jūrą, ta visa keleivių varava dabar atsisuko nuo ramstinių į laivo vidurį Šlč. Mėklinu sustojęs, kas tai galėtų būti – gi juodų kirminų visa varava! Šlč.
×varavìtas, -à (l. warowity) adj. (2) DrskŽ, Šlvn užsispyręs, išdidus, kaprizingas: Nebūk jau tokis varavìtas, kad nei žodžio negali pasakyt Krok. Tu gi žinai, kokia jy varavità! Pv.
varìngai sm. pl. (1) žr. variagai: IX amžiuje varingai neaplenkia ir mūsų žemės K.Būg.
Į ką panašu?
Ir dabar jauni vyrukai paerzelioja, pasistumdo, ir, žiūrėk, kažkuris šūktelna:
- Varom!
Ir nuvaro visi.
The Varangians or Varyags (Old Norse: Væringjar; Greek: Βάραγγοι, Βαριάγοι, Varangoi, Variagoi; Ukrainian and Russian: Варяги, Varyahy / Varyagi ), sometimes referred to as Variagians, were Vikings,[1][2] Norsemen, who went eastwards and southwards through what is now Russia, Belarus and Ukraine mainly in the 9th and 10th centuries.
Matot, prisivarinėjo - jau ir vikingais patapo...
Norsemenais.
Šitie tai jotvingiai:
vare power, might
varīvingas powerful
IŠ KUR ĖJO VARINGIAI?
Trojėnams ir graikams išstačius lygumoje visas pajėgas, vyksta žūtbūtinis mūšis. Pats mūsų karo Dievas Varys (Vares arba Varus, vėlesnis trakų Marsas - Mirtis) nužengia žemėn ir kovoja trojėnų eilėse. Jis išžudo daugelį stipriausių graikų didvyrių. Bet deivė Minerva budi: ji skrieja graikams pagalbon ir nukreipia milžino Diomedo durklą mūsų dievo diržo sagtin. Sužeistasis Varys surinka taip baisiai, "kaip dešimt tūkstančių įsiutusių karių, betrokštančių žudynių,- ima drebėti trojėnai ir graikai, išgąsčio apimti,- toks baisus buvo tas Vario riksmas". (Iliada, 5 giesmė).
Ingaurio giesmė apgailestauja Šventasaulavio Aukso Žodyje, jog neliko senovės Vyčių karingumo, šaul - varių, gaul - varių pralaužiamojo smūgio, "nes jie be skydų, ginkluoti tik peiliais auluose, išvaikydavo priešus riksmu, senolių garsu nuskambėdami". Žiniavaldo kronika irgi pabrėžia tą mūsų paprotį - puolimo riksmą. Rusų tradicija išlaikė jį "ura" variantu, Vakarai "hurra" (guerre). Lenkai tą sukrikščionijo į "Wiara"; vis tai senovės Varingių Vyties puolimo riksmas "Vara"! (Karas).
Toji raktinė karo šaknis yra pati plačiausia kitų lietuviškųjų tarpe. Ją lemia ne vienas, o net keliolika veiksmažodžių, ir jai priklauso keli tūkstančiai žodžių indoeuropiečių kalbose. Tai neišdildomas įrodymas, kaip giliai mūsų santvarka paveikė per 1500m. mūsų kaimynus Europoje ir Azijoje. Neįmanoma čia pateikti nė mažos dalies to viso žodyno, nurodysime tik būdingesnius pavyzdžius: Varlys (hetitų aras), Wurunkate - Varun - kautis, mūsų karo Dievo Vario pavadinimas hetitų kalba, (V)arijų tauta ir tikyba. Baronas - Varonas, Vareika, Liauda Varys, Varuliai, Berlynas, War (angl. karas), Guerre (pr. karas), vergas, varovas ir šimtai panašių priklauso varyti šakniai. Kortų "valetas" irgi iš jos kilęs. Mat, XV šimtmečio varuliai eidavo pasisamdydami asmeniškais kunigaikščių ir didžiūnų palydovais - saugotojais, kaip ir šveicarai, škotai ir kiti. Prancūzijoje jie išlaikė savo vardą "varlets" - varulietis ir "varles" – varulys lytim, iš kurių vėliau gavosi sutrumpintas "valet" - tarnas.
Tai bent!
Tik finišas tai visai nekoks.
Valetas...
Tarnas.
Kieno valetas?
Matyt, to, kieno dabar viršus.
Ar tik netapo tas šaunusis varingis pinigų valdytojų apsauginiu?
Man atrodo, kad labai į tai panašu...
Gal atsipeikės?
Gal prisimins, kas toks yra?
Na, negi visi varingiai valetais patapo?
Pasižiūrėkim.
Patys matėt, painioja juos su vikingais, norsemenais pravardžiuoja.
Tie tai iš Skandinavijos, Sueivija/Suevia/Suiebia/Suiones kadaise vadintos.
Mat, susieidavo anie varingiai ten, idant būriu anų laikų imperialistus užpulti.
Kurių palikuonys dabar civilizuotais mėgsta vadintis, mat, jų protėviai vergiją ir centralizaciją, dabar bevirstančią globalizacija, išrado ir aktyviai diegė bei propagavo.
Kas žino, kaip ten buvo - gal mūsų varingiai, bepuldinėdami anuos blogiečius, paprasčiausiai į plėšikavimą įjunko?
Pradėjo galvoti - ai, svarbu kad būtų gerai man!
Man gerai, o jūs pašvilpkit!
Pamiršo Tėvynę Sarmatiją, pametė sarmatą, ir patapo pamažėl geraimanais.
Germanus, beje, iš tų kraštų ir kildina.
Papuolė tie ex-varingiai į plačiaveidžių pietiečių gudriai paspęstas pinkles, susigundė anų monais, prateriojo savo vare - power, might, išmainė ją į waren.
Dabar krapšto pakaušį, negali suprasti - kaip šitaip nutiko...
Kodėl?
Tai va.
Toks tas jų, dabarties vakariečių, plačiaveidiškasis, germaniškuoju dažniausiai vadinamas, The World.
Man mūsų Pasaulis - gražesnis.
Tas, kuris po Saule.
1 pasáulis sm. (1)
1. SD358 visa žemė; Žemės rutulys: Pasaulio tautos nenori karo sp. Vargšas vienas kaip pirštas pasiliko pasaulyje J.Jabl. Auga ir stiprėja socializmo ir demokratijos stovykla visame pasaulyje (sov.) sp. Visame pasaulėj[e] nėr taip balto medaus kaip Žemaičiūse S.Dauk. Ir siuntė kvieslius in visas keturias pasaulio šalis V.Krėv. Netrukus garsas apie tos mergaitės gražumą ir turtus pasklido po visą pasaulį J.Balč. Vaikas, pasiėmęs šuniuką ir kačiuką, išėjo į pasaulį LTR(Ig). Kolei pasaulis platus stovės SGII12. | Pasáulio (didžiausia, daugiausia sverianti, pasaulinė) kiaulė Dbk. ^ Yra ir teisybė pasauly, tik kad akla J.Jabl. Ar vienas pasauly šuo margas?! KrvP(Krn).
2. visi žmonės; aplinkiniai žmonės: Jau tam pasauliui visam neįtiksi rš. Aš troškau vien džiaugsmą pavyti pasauliui ir sau S.Nėr. Iš jum visas pasáulis juokias Gg. Aš regimai bylojau pasauliui DP158. Jūs verksite ir raudosite, o pasaulis džiaugsis DP212. Gal manai, kad visas pasaulis tik tavo akimi turi žiūrėti?! KrvP(Dl). Be aukso gyvendamas, pasaulis tiek bėdų nepatirtų KrvP(Km). ^ Juoda karvė visą pasaulį išbadė (naktis) Vkš. Maža moterėlė visą pasaulį apdengia (adata) Stč.
3. visata: Pasaulis yra dėsningas materijos judėjimas rš. Pasaulis yra pats iš savęs sp. Kasg tenai bus, kad dangus ir žemė ir visas pasaulis padrebės? DP7.
4. dangaus kūnas arba kūnų visuma Saulės ar kitos žvaigždės aplinkoje: Ilgus amžius žmogus svajojo apie naujus pasaulius sp. Susidarė moksliškai pagrįstas įsitikinimas, kad žmogus galės pasiekti kitus pasaulius sp. Parodysiu aš tau istoriją jau buvusių, dar esančių ir būsimų pasaulių V.Kudir.
5. šalis, kraštas, apylinkė: Po visus pasáulius karas prasidėjo Vrnv. O pradėdamas nuo pasaulio Kretingos, kuriame visų daugiausiai žuvau, rinkdamas augymes šviežias, po tam nusidaviau į Palangą P. ║ kokio krašto, apylinkės gyventojai, žmonės: Dabar jau i mūso pasáulis išsivažinė[ja] (daug kur nuvažiuoja), jau suka tą kalbą (ima kitaip, ne savo tarme kalbėti) Pkl.
6. visuomenės dalis, žmonės, kuriuos sieja bendri bruožai, bendros pažiūros, veikla: Du pasauliai stovi vienas prieš kitą šioje didžioje kovoje: kapitalo pasaulis ir darbo pasaulis (sov.) rš. Imperializmo pasaulis vis labiau smunka, vis labiau susipainioja neišsprendžiamuose prieštaravimuose (sov.) sp. Kad ne vietų vardai, tai dar ir šiandie mokslo pasaulis nežinotų apie kuršių, sėlių, žiemgalių kalbas K.Būg. Vis labiau man aiškėjo, kad ilgiuosi meno, dailės pasaulio rš.
7. atskira tam tikrų gamtos reiškinių sritis: Visas šiuolaikinis organinis pasaulis yra milijonus metų trukusio raidos proceso produktas rš. Gyvūnijos pasaulis vandenynuose kur kas gausesnis negu sausumoje rš.
8. tam tikra žmogų supančios tikrovės, psichinio gyvenimo reiškinių sritis: Tada mano mažutė vargšė galva svajodavo apie nuostabius daiktus ir dar nuostabesnį vaiko pasaulį P.Cvir. A. Vienuolis „Puodžiūnkiemyje“ labai retai tiesiogiai teanalizuoja personažų vidinį pasaulį, jų jausmus bei mintis, jų psichologinius išgyvenimus K.Kors. Tas tylėjimas buvo visas sielvarto pasaulis J.Balč. Ji nieko daugiau nenori, tik išsaugoti sau tą mažytį, taikų širdies pasaulėlį, tolimą nuo gyvenimo audrų, nuo keršto, neapykantos rš. Jos minčių pasaulis jam pasirodė siauras, dargi juokingas J.Avyž. Mes gyvename ne tik žmonių visuomenėje, bet ir daiktų pasaulyje rš. Vakarais, sunkiu atodūsiu palydėjęs dar vieną be naudos užgesusią dieną, pirmininkas sėsdavo už stalo ir pasinerdavo skaičių pasaulyje J.Avyž.
◊ anàs (ateĩsiantis, tàs) pasáulis tikinčiųjų supratimu, pomirtinis gyvenimas: Šiame pasauly juk nebepasimatysime, o ar teks aname, nežinau V.Krėv. Nebus jam atleistas [nusikaltimas] nei šitame, nei aname pasaulyje DP548. Staiga krito, suriko ir – aname pasáuly Prn. Idant ateisiančiame pasaulyje ... amžiną algą imtumbime DP584. Nebėkim, nueisma žiungsniais tan pasáulin Rš.
kaĩp pasáulis stóvi niekada: Kaip pasaulis stovi, negirdėta, kad žmogus pats nusikąstų pirštą Jnš.
šìs (šìtas, tàs) pasáulis tikinčiųjų supratimu, žemiškasis gyvenimas kaip priešingybė pomirtiniam: Atrodo ne šiõ pasaulio žmogus rš. Nebe šiõ pasáulio gyventojas (arti mirties) BŽ284. Šimè pasáulyje daug vargų K. Iškeliavo iš šiõ pasáulio (mirė) Prn. Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu J.Marc. Kuryji yra brangesnė neg visas tasai pasaulis DP197.
Tik nepasiklyskim.
Kas yra Pasáulis, pasiskaitėm.
Pãsaulis - ne tas pats, o pasaũlis - visai kas kita.
2 pãsaulis sm. (1)
1. saulės apšviečiama vieta: Atsisėsk pãsaulyje NdŽ. Atsisėsk į pãsaulį NdŽ.
2. klimatas: Augymė, atmainingūse pãsauliūse gyvenanti, kitokią lytį kokios savo dalies įgauna P.
3 pasaũlis sm. (2); CII1141 saulės neapšviečiama vieta: Pasaũly sniegas kartais išsilaiko net iki Sekminių Ck.
◊ į pasaũlį nueĩti pasidaryti blogu žmogumi: Koks te žmogus: jis pasaũlin nuẽjo Ck.
2009-07-28
2009-07-22
Biudžeto konsolidavimas
mašnà (l. moszna) sf. (4)
1. SD389, B, R166, K, Ch1Mt10,10, J, Ds nedidelis maišelis pinigams ar tabakui dėti: Bepigu tau vėpsot, kad prikimšta mašna, o aš galo sudurt negaliu su galu, nors kalu, dieną naktį kalu J.Jan. Taigi dabokitės ir mašnàs čėsu prisikraukit K.Donel. Aš tik už mašnos ir atskaičiau tūkstančius V.Kudir. Nebijok, jis prisigrūdęs turi pilną mãšną pinigų Gs. Kišeniuje mašnelė pilna pinigų Tat. Tu tais ditkes niekad neiškratysi iš tos mašniùkės LB236. Te tau šitą mašnutę, tau ji bus kada dideliai reikalinga BsPIV19. Dar mano mašnojè yra apie žipsnis tabako Gdl. Geria, į mašną nežiūrėdamas, žada, nieko neturėdamas KrvP(Vlk). Blogas pinigas – ne tuščia mašna PPr319.
2. OZ32 scrotum: Mašnà balta juodo buliaus Klvr. ^ Didelis kap ožio mašna KrvP(Vs). Senis kūdas, mašnos pūdas (bezmėnas) LTR(Dkk).
3. Skr širšių lizdas.
4. ppr. dem., psn. užrištas skudurėlis su trintomis kanapėmis, įdedamas gavėnioje į verdamus kopūstus: Nū virsiu kopūstus su mašnele Lz. ║ kopūstai, virti su trintų kanapių maišeliu: Nū an paludnios bus mašnẽlė Lz.
5. pagaliukas su ženklais, pririšamas prie įduodamų dirbti kailių, „birka“: Be mašnelės neduos man kailių Lb.
◊ mãšną atidarýti mokėti pinigus: ^ Kas tokiam reikalui užrauktų mašną? Pt.
mãšną užraũkti neduoti pinigų: Kad neturi galvos, tai atdarýk mãšną Gs.
Biudžeto konsolidavimas – keistas ir nelabai suprantamas terminas. Paprasčiau būtų sakyti, kad reikia mažinti biudžeto deficitą – skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. A.Kubiliaus teiginiai, kad centrinės valdžios biudžeto deficitas sumažintas, t.y. biudžetas konsoliduotas, 7 mlrd. litų, yra panašūs į pasakas ir netgi apgaulę.
Biudžetas.
Konsolidavimas.
Ar tik nebūsim per savo mandrumą vėl į prūdus nublūdiję?
43. Išgalvoti paukščiai pagieda 22:47 07-21 IP: 80.240.12.72
consolidation: c.1400, from L. consolidationem, from consolidare, from com- " together" + solidare " to make solid, " from solidus.
The solidus (the Latin word for solid) was originally a gold coin issued by the Romans.
46. Biudžetas lietuviškai - mašna 23:19 07-21 IP: 80.240.12.72
budget: 1432, " leather pouch, " from O.Fr. bougette, dim. of bouge " leather bag, wallet, " from L. bulga " leather bag, " of Gaulish origin (cf. O.Ir. bolg " bag, " Bret. bolc' h " flax pod" ), from PIE *bhelgh.
Pasitrauk, nekliudyk!
Juk matai, kad kalu.
Man plepėt su tavim nėr kada.
Bepigu tau vėpsot, kad prikimšta mašna,
O aš galo sudurt negaliu su galu,
Nors kalu, dieną naktį kalu.
(Julius Janonis)
47. Kubiliui 23:20 07-21 IP: 80.240.12.72
Kaip konsoliduoti biudžetą, paaiškina 43 ir 46 komentarai.
Išties, dabar - aišku.
Konsoliduoti biudžetą - reiškia prikimšti mašną, visiems sykiu prikimšti.
Ir ne tabokos, o auksinių monetų prikimšti.
Tik kažin ar mūsų valdžia paklausys.
Kažin ar patys šito benorim.
Labai jau toli nuvažiavom, sąvokas bekaitaliodami, vieni kitus ir patys save beapgaudinėdami.
Ar tik nebūsim į apgavikų pinkles įkliuvę?
Įsivaizduokite, kad jūsų kaimynų šeima kas mėnesį gauna 2,2 tūkst. litų pajamų, o išleidžia 3,1 tūkst. litų. Susidarantį skirtumą jie kas mėnesį padengia pasiskolindami iš banko – už 8 ar 9 proc. metinių palūkanų. Ir taip jau pusę metų. Ar norėtumėte taip gyventi jūs? Ir ar skolintumėte tokiai šeimai?
Taip visą šį pusmetį gyvena mūsų valstybė. Tik, suprantama, šios sumos skaičiuojamos milijardais. Mėnesio centrinės valdžios išlaidos pajamas viršija beveik milijardu litų. Kas mėnesį maždaug tokią sumą tenka skolintis ir mokėti palūkanas, ir dėl to biudžeto deficitas dar labiau išauga.
Nors valdžios skolos lygis vis dar nėra labai aukštas, palyginti su kitomis valstybėmis, mokamos palūkanos jau dabar suryja apčiuopiamą dalį menkėjančių biudžeto pajamų. Netrukus šie mokėjimai gali pasiekti 15–20 proc. į biudžetą surenkamų pajamų, o pati skola gali kelis kartus viršyti metines biudžeto pajamas.
Dievaž, garbingieji mūsų protėviai, prisikėlę ir išgirdę, ką vadinam "biudžeto konsolidavimu", išvydę, kaip nusigyveno jų palikuonys, patys suliptų atgalios į savo grabus.
1. SD389, B, R166, K, Ch1Mt10,10, J, Ds nedidelis maišelis pinigams ar tabakui dėti: Bepigu tau vėpsot, kad prikimšta mašna, o aš galo sudurt negaliu su galu, nors kalu, dieną naktį kalu J.Jan. Taigi dabokitės ir mašnàs čėsu prisikraukit K.Donel. Aš tik už mašnos ir atskaičiau tūkstančius V.Kudir. Nebijok, jis prisigrūdęs turi pilną mãšną pinigų Gs. Kišeniuje mašnelė pilna pinigų Tat. Tu tais ditkes niekad neiškratysi iš tos mašniùkės LB236. Te tau šitą mašnutę, tau ji bus kada dideliai reikalinga BsPIV19. Dar mano mašnojè yra apie žipsnis tabako Gdl. Geria, į mašną nežiūrėdamas, žada, nieko neturėdamas KrvP(Vlk). Blogas pinigas – ne tuščia mašna PPr319.
2. OZ32 scrotum: Mašnà balta juodo buliaus Klvr. ^ Didelis kap ožio mašna KrvP(Vs). Senis kūdas, mašnos pūdas (bezmėnas) LTR(Dkk).
3. Skr širšių lizdas.
4. ppr. dem., psn. užrištas skudurėlis su trintomis kanapėmis, įdedamas gavėnioje į verdamus kopūstus: Nū virsiu kopūstus su mašnele Lz. ║ kopūstai, virti su trintų kanapių maišeliu: Nū an paludnios bus mašnẽlė Lz.
5. pagaliukas su ženklais, pririšamas prie įduodamų dirbti kailių, „birka“: Be mašnelės neduos man kailių Lb.
◊ mãšną atidarýti mokėti pinigus: ^ Kas tokiam reikalui užrauktų mašną? Pt.
mãšną užraũkti neduoti pinigų: Kad neturi galvos, tai atdarýk mãšną Gs.
Biudžeto konsolidavimas – keistas ir nelabai suprantamas terminas. Paprasčiau būtų sakyti, kad reikia mažinti biudžeto deficitą – skirtumą tarp pajamų ir išlaidų. A.Kubiliaus teiginiai, kad centrinės valdžios biudžeto deficitas sumažintas, t.y. biudžetas konsoliduotas, 7 mlrd. litų, yra panašūs į pasakas ir netgi apgaulę.
Biudžetas.
Konsolidavimas.
Ar tik nebūsim per savo mandrumą vėl į prūdus nublūdiję?
43. Išgalvoti paukščiai pagieda 22:47 07-21 IP: 80.240.12.72
consolidation: c.1400, from L. consolidationem, from consolidare, from com- " together" + solidare " to make solid, " from solidus.
The solidus (the Latin word for solid) was originally a gold coin issued by the Romans.
46. Biudžetas lietuviškai - mašna 23:19 07-21 IP: 80.240.12.72
budget: 1432, " leather pouch, " from O.Fr. bougette, dim. of bouge " leather bag, wallet, " from L. bulga " leather bag, " of Gaulish origin (cf. O.Ir. bolg " bag, " Bret. bolc' h " flax pod" ), from PIE *bhelgh.
Pasitrauk, nekliudyk!
Juk matai, kad kalu.
Man plepėt su tavim nėr kada.
Bepigu tau vėpsot, kad prikimšta mašna,
O aš galo sudurt negaliu su galu,
Nors kalu, dieną naktį kalu.
(Julius Janonis)
47. Kubiliui 23:20 07-21 IP: 80.240.12.72
Kaip konsoliduoti biudžetą, paaiškina 43 ir 46 komentarai.
Išties, dabar - aišku.
Konsoliduoti biudžetą - reiškia prikimšti mašną, visiems sykiu prikimšti.
Ir ne tabokos, o auksinių monetų prikimšti.
Tik kažin ar mūsų valdžia paklausys.
Kažin ar patys šito benorim.
Labai jau toli nuvažiavom, sąvokas bekaitaliodami, vieni kitus ir patys save beapgaudinėdami.
Ar tik nebūsim į apgavikų pinkles įkliuvę?
Įsivaizduokite, kad jūsų kaimynų šeima kas mėnesį gauna 2,2 tūkst. litų pajamų, o išleidžia 3,1 tūkst. litų. Susidarantį skirtumą jie kas mėnesį padengia pasiskolindami iš banko – už 8 ar 9 proc. metinių palūkanų. Ir taip jau pusę metų. Ar norėtumėte taip gyventi jūs? Ir ar skolintumėte tokiai šeimai?
Taip visą šį pusmetį gyvena mūsų valstybė. Tik, suprantama, šios sumos skaičiuojamos milijardais. Mėnesio centrinės valdžios išlaidos pajamas viršija beveik milijardu litų. Kas mėnesį maždaug tokią sumą tenka skolintis ir mokėti palūkanas, ir dėl to biudžeto deficitas dar labiau išauga.
Nors valdžios skolos lygis vis dar nėra labai aukštas, palyginti su kitomis valstybėmis, mokamos palūkanos jau dabar suryja apčiuopiamą dalį menkėjančių biudžeto pajamų. Netrukus šie mokėjimai gali pasiekti 15–20 proc. į biudžetą surenkamų pajamų, o pati skola gali kelis kartus viršyti metines biudžeto pajamas.
Dievaž, garbingieji mūsų protėviai, prisikėlę ir išgirdę, ką vadinam "biudžeto konsolidavimu", išvydę, kaip nusigyveno jų palikuonys, patys suliptų atgalios į savo grabus.
2009-07-20
Ekonomikos cikliškumas
Šiandien, sėdėdamas prie kompiuterio, klausiausi LTV laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" dalyvavusių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko profesoriaus Kęstučio Glavecko, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Rūtos Vainienės ir "Swedbank", AB valdybos pirmininko pavaduotojo Tomo Andrejausko.
Pastarojo titulai lyg ir menkiausi, bet išrodė ponas solidžiausiai. Manau, kad bet kas, metęs žvilgsnį į trijulę, iš karto būtų atpažinęs padėties šeimininką. Tai, matyt, užhipnotizavo ir LTV, nes pastaroji poną Tomą Andrejauską subtitruose titulavo ne AB "Swedbank", o viso "Swedbank" valdybos pirmininko pavaduotoju.
Taigi, Lietuvos nacionalinė televizija kalbino Lietuvos Seimo komiteto pirmininką, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentę ir švedų banko "Swedbank" Lietuvos filialo valdybos pirmininko pavaduotoją.
Gal ir būtų kalbėję kaip lygūs su lygiais, jei du nebūtų vieno burnon žiūrėję.
Apie cikliškumą tuoj papasakosiu. Pradžioj pora įstrigusių atmintin dalykų.
Išėjo šneka apie nekilnojamojo turto vertę, nuskambėjo kritiškas požiūris. Profesorius, Lietuvos Seimo komiteto pirmininkas sureagavo iškart:
- Geras namas geroje vietoje visada turės vertę! Na, į tuos skaičius, kurie parašyti rejestre, žinoma, neverta kreipti dėmesio.
Prisipažinsiu, šitoks Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko požiūris į oficialius finansinius duomenis mane pribloškė.
Būtent taip.
Jei netgi tie žodžiai jam netyčia išsprūdo.
Laidoje ėjo šneka apie švedų bankų įsigalėjimą Lietuvoje, apie dabar tų bankų beveik nutrauktą Lietuvos finansavimą. Tuos bankus atstovavusį poną Tomą Andrejauską "puolė" žiūrovai, uždavinėję klausimus telefonu.
Likusieji du laidos dalyviai, tenka pripažinti, jį gynė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė žiūrovams pranešė žinią, kad švedų bankai mums skolina švedų mokesčių mokėtojų sutaupytus (!!!) pinigus. Tuo pačiu ji mus, žiūrovus, Lietuvos mokesčių mokėtojus, netiesiogiai apkaltino netaupumu.
Matyt, pamiršo kad tiems patiems švedų bankams ECB skolina visai ne Europos mokesčių mokėtojų sutaupytus pinigus. O FED rūpinasi ne amerikonų sutaupytų pinigų skolinimu.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė paskelbė, kad bankai - lygiai toks pats verslas, kaip ir bet koks kitas.
Pamelavo.
Kaip manot, tyčia ar netyčia?
Negi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė nepastebėjo kad finansinių paslaugų verslas, nors ir būdamas, anot jos, lygiai toks pats verslas, kaip kiti, vis tik yra gerokai "lygesnis" už kitus?
Kodėl, Seimo manymu, bankai PVM gali išvis nemokėti, žr. 28-tą straipsnį, gerbiamoji prezidente?
Na, gana, kalbam apie cikliškumą. Mat, ponas laidoje dalyvavęs bankininkas didumą žiūrovų mestų priekaištų atrėmė teze apie ekonomikos vystymosi cikliškumą, o kiti du pašnekovai jam pritarė.
Tiesą sakant, ir sumaniau šį rašinį tuo momentu, kai, gerbiamai Rūtai Vainienei samprotaujant apie ciklišką rinkos vystymąsi, prisiminiau, kaip prieš porą savaičių buvom su sūnum ir svainiu naktinėn žūklėn išsiruošę.
Svainis - patyręs žvejys, tai jis parodė vietą ir sako:
- Pasišerkit ten ir prigaudysit, pamatysit.
Taip ir buvo. Kas nežvejojo, paaiškinu: "pašerti" reiškia pašaro pamėtyti vienon vieton. Žuvys ten suplaukia, atsargumą praranda, tada ir masalą ant kabliuko "ima".
Ir dingsta viena po kitos.
Kitos gal ir susirūpina: kodėl batonai iš dangaus nebekrenta, o, atvirkščiai, žuvelės dangun viena po kitos keliauja? Kas ten žino, kaip pas jas yra - gal kokia Laisvojo pasirinkimo reikalus išmananti žuvelė ir paaiškina anoms, kad tos dangun iškeliavusios nemokėjo pasirinkti, o reikalai vystosi cikliškai, taigi, sulauksit žuvelės, ir pakilimo laikotarpio, kai vėl batonai iš dangaus kris, turėkit tik kantrybės.
Ekonomika nuo žūklės skiriasi tik tuo, kad žuvelės gali nusisukti nuo iš dangaus krentančių batonų, o mes - ne.
Taip jau valdžios parėdyta, kad be pinigų gali gyventi tik atsiskyrėlis.
O mes, neatsiskyrėliai, pinigais vienas su kitu atsiskaitom, pinigus vaikomės, taupom, labai juos mylim.
Pabėrė bankai paskolų, pigiai, mažom palūkanom - čiumpam visi.
Pakilimas!
Prisuko paskolų kranelį, pakėlė palūkanas, teisėtai, labai teisėtai pakėlė - tuo pasirūpina vienas iš keturių departamentų - nuosmukis.
Kas atsilaiko, o kas ir ne.
Iš kurgi tų pinigų visi užteks, jei visi pinigai ir yra bankų už palūkanas paskolinti?
Tiems neatsilaikiusiems, pinigo pristigusiems, tenka atsisveikinti su paskolų užstatu.
Tenka bankams atiduoti turtą.
Štai kokia bankų žūklė.
Garantuota, kaip "Karpynėj".
Įstatymiškai garantuota.
Žvejys žuvį parneša žmonai, o bankas - antrinėms įmonėms.
Profesorius Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, žiūrovo paklaustas apie bankų mokamą pelno mokestį, paaiškino, kad tie bankai nemokėjo pelno mokesčio investuodami, nes pakankamai didelės užsienio investicijos buvo neapmokestinamos idant paskatinti investuotojus.
O dabar moka.
T.y., tada, kai dalino paskolas, kai pūtė ekonomikos burbulą, jie nemokėjo pelno mokesčio.
Nes tuo pasirūpino mūsų rinktas bankų rūpintojėlis Seimas.
Mat, tada bankai, mūsų geradariai, dosniai skolino mums savo iš nieko padarytus pinigus ir gavo pelną. O mūsų išrinktieji seimūnai sutiko paskolas pavadinti investicijomis ir tuos geradarius nuo pelno mokesčio atleisti.
Dabar, kai traukia savo žuveles - paskolų užstatus, už paskolas bankams įkeistą turtą - už tą laimikį jie irgi nemoka pelno mokesčio.
Nes patiria nuostolį.
Vargšai.
Senelis pasakytų:
- O iš veido taip neatrodo...
P.S. Po metų ir trijų mėnesių.
Pastarojo titulai lyg ir menkiausi, bet išrodė ponas solidžiausiai. Manau, kad bet kas, metęs žvilgsnį į trijulę, iš karto būtų atpažinęs padėties šeimininką. Tai, matyt, užhipnotizavo ir LTV, nes pastaroji poną Tomą Andrejauską subtitruose titulavo ne AB "Swedbank", o viso "Swedbank" valdybos pirmininko pavaduotoju.
Taigi, Lietuvos nacionalinė televizija kalbino Lietuvos Seimo komiteto pirmininką, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentę ir švedų banko "Swedbank" Lietuvos filialo valdybos pirmininko pavaduotoją.
Gal ir būtų kalbėję kaip lygūs su lygiais, jei du nebūtų vieno burnon žiūrėję.
Apie cikliškumą tuoj papasakosiu. Pradžioj pora įstrigusių atmintin dalykų.
Išėjo šneka apie nekilnojamojo turto vertę, nuskambėjo kritiškas požiūris. Profesorius, Lietuvos Seimo komiteto pirmininkas sureagavo iškart:
- Geras namas geroje vietoje visada turės vertę! Na, į tuos skaičius, kurie parašyti rejestre, žinoma, neverta kreipti dėmesio.
Prisipažinsiu, šitoks Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko požiūris į oficialius finansinius duomenis mane pribloškė.
Būtent taip.
Jei netgi tie žodžiai jam netyčia išsprūdo.
Laidoje ėjo šneka apie švedų bankų įsigalėjimą Lietuvoje, apie dabar tų bankų beveik nutrauktą Lietuvos finansavimą. Tuos bankus atstovavusį poną Tomą Andrejauską "puolė" žiūrovai, uždavinėję klausimus telefonu.
Likusieji du laidos dalyviai, tenka pripažinti, jį gynė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė žiūrovams pranešė žinią, kad švedų bankai mums skolina švedų mokesčių mokėtojų sutaupytus (!!!) pinigus. Tuo pačiu ji mus, žiūrovus, Lietuvos mokesčių mokėtojus, netiesiogiai apkaltino netaupumu.
Matyt, pamiršo kad tiems patiems švedų bankams ECB skolina visai ne Europos mokesčių mokėtojų sutaupytus pinigus. O FED rūpinasi ne amerikonų sutaupytų pinigų skolinimu.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė paskelbė, kad bankai - lygiai toks pats verslas, kaip ir bet koks kitas.
Pamelavo.
Kaip manot, tyčia ar netyčia?
Negi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė nepastebėjo kad finansinių paslaugų verslas, nors ir būdamas, anot jos, lygiai toks pats verslas, kaip kiti, vis tik yra gerokai "lygesnis" už kitus?
Kodėl, Seimo manymu, bankai PVM gali išvis nemokėti, žr. 28-tą straipsnį, gerbiamoji prezidente?
Na, gana, kalbam apie cikliškumą. Mat, ponas laidoje dalyvavęs bankininkas didumą žiūrovų mestų priekaištų atrėmė teze apie ekonomikos vystymosi cikliškumą, o kiti du pašnekovai jam pritarė.
Tiesą sakant, ir sumaniau šį rašinį tuo momentu, kai, gerbiamai Rūtai Vainienei samprotaujant apie ciklišką rinkos vystymąsi, prisiminiau, kaip prieš porą savaičių buvom su sūnum ir svainiu naktinėn žūklėn išsiruošę.
Svainis - patyręs žvejys, tai jis parodė vietą ir sako:
- Pasišerkit ten ir prigaudysit, pamatysit.
Taip ir buvo. Kas nežvejojo, paaiškinu: "pašerti" reiškia pašaro pamėtyti vienon vieton. Žuvys ten suplaukia, atsargumą praranda, tada ir masalą ant kabliuko "ima".
Ir dingsta viena po kitos.
Kitos gal ir susirūpina: kodėl batonai iš dangaus nebekrenta, o, atvirkščiai, žuvelės dangun viena po kitos keliauja? Kas ten žino, kaip pas jas yra - gal kokia Laisvojo pasirinkimo reikalus išmananti žuvelė ir paaiškina anoms, kad tos dangun iškeliavusios nemokėjo pasirinkti, o reikalai vystosi cikliškai, taigi, sulauksit žuvelės, ir pakilimo laikotarpio, kai vėl batonai iš dangaus kris, turėkit tik kantrybės.
Ekonomika nuo žūklės skiriasi tik tuo, kad žuvelės gali nusisukti nuo iš dangaus krentančių batonų, o mes - ne.
Taip jau valdžios parėdyta, kad be pinigų gali gyventi tik atsiskyrėlis.
O mes, neatsiskyrėliai, pinigais vienas su kitu atsiskaitom, pinigus vaikomės, taupom, labai juos mylim.
Pabėrė bankai paskolų, pigiai, mažom palūkanom - čiumpam visi.
Pakilimas!
Prisuko paskolų kranelį, pakėlė palūkanas, teisėtai, labai teisėtai pakėlė - tuo pasirūpina vienas iš keturių departamentų - nuosmukis.
Kas atsilaiko, o kas ir ne.
Iš kurgi tų pinigų visi užteks, jei visi pinigai ir yra bankų už palūkanas paskolinti?
Tiems neatsilaikiusiems, pinigo pristigusiems, tenka atsisveikinti su paskolų užstatu.
Tenka bankams atiduoti turtą.
Štai kokia bankų žūklė.
Garantuota, kaip "Karpynėj".
Įstatymiškai garantuota.
Žvejys žuvį parneša žmonai, o bankas - antrinėms įmonėms.
Profesorius Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, žiūrovo paklaustas apie bankų mokamą pelno mokestį, paaiškino, kad tie bankai nemokėjo pelno mokesčio investuodami, nes pakankamai didelės užsienio investicijos buvo neapmokestinamos idant paskatinti investuotojus.
O dabar moka.
T.y., tada, kai dalino paskolas, kai pūtė ekonomikos burbulą, jie nemokėjo pelno mokesčio.
Nes tuo pasirūpino mūsų rinktas bankų rūpintojėlis Seimas.
Mat, tada bankai, mūsų geradariai, dosniai skolino mums savo iš nieko padarytus pinigus ir gavo pelną. O mūsų išrinktieji seimūnai sutiko paskolas pavadinti investicijomis ir tuos geradarius nuo pelno mokesčio atleisti.
Dabar, kai traukia savo žuveles - paskolų užstatus, už paskolas bankams įkeistą turtą - už tą laimikį jie irgi nemoka pelno mokesčio.
Nes patiria nuostolį.
Vargšai.
Senelis pasakytų:
- O iš veido taip neatrodo...
P.S. Po metų ir trijų mėnesių.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
