Marginalijos

V.Vasiliauskas vertina, jog bankai drąsiai kelia įkainius už atsiskaitymus grynaisiais („žiauriai nuostolingas“ paslaugas), nes nesibaimina, kad klientai pabėgs.

O ko jiems bijoti - juk net savo valstybei mokesčių be (dažnai - ne savo) bankų sumokėt nebegalim.

Monopolija?

Gal bankų prievaizdas V.Vasiliauskas negirdėjo, kad karteliniai susitarimai draudžiami?

“Susitarimas gali būti, bet nebūtinai“, - sakė ... išminčius Saliamonas? ... ne, Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

...

"Faktas tai, kad operacijos grynaisiais yra žiauriai nuostolingos“, - sakė V. Vasiliauskas.

Bankai drąsiai kelia įkainius už atsiskaitymus grynaisiais .

Ar banko klientai prašo atsiskaityti grynaisiais?

Ar kas nors esate prašę banko šitokios paslaugos: štai grynieji pinigai, atsiskaitykite mano vardu tokiais pat grynaisiais su tokia tai UAB, su Mokesčių inspekcija, su Valstybe, su Petru?

Ne?

Kas tada yra "atsiskaitymo grynaisiais" paslauga?

Taip išeina, "gudragalviai" sugalvojo "atsiskaitymu grynaisiais" pavadinti pinigų savo sąskaiton banke įnešimą ir jų išėmimą.

Tokios "operacijos" dar nesenai buvo nemokamos, dabar gi tapo mokamomis ir tuo pat metu "žiauriai nuostolingomis".

Į ka tai panašu?

Kaip tie bankai sugebėjo išgyventi "tamsiuosius amžius" iki e-bankininkystės?

Kaip mes patys nebankrutuojame ligi šiol atsiskaitydami tarpusavyje grynaisiais?

Stebuklas.

Bankų prižiūrėtojas gelia bankams.

Už žioplumą.

Ne už tai.

Tai...:

Pavyzdžiui, SEB yra daugiau verslo bankas. Keldami(as?) įkainius jie(jis?) tiesiog nori, kad žmonės neitų į (SEB?) skyrius... “, - kalbėjo V. Vasiliauskas parlamento (!!!) Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį.

!

Kaip?

SEB nenori, kad žmonės pas jį eitų.

Nori, kad eitų verslininkai.

Šitaip.

Lietuvos bankas suskaičiavo: per pastaruosius metus Lietuvos bankų sistemoje elektroniniai pavedimai litais pabrango maždaug litu už operaciją.

Ir kas?

Nieko.

Būrai pakentės.

„Akivaizdu, kad euro pavedimų marža yra tikrai nepagrįsta. Tai akivaizdu nepaisant bankų aiškinimų, kad tų pavedimų mažai“, - sakė V. Vasiliauskas.

Matyt, V. Vasiliauskas bus buvęs lietuviu - mena kūlgrindos laikus, nes kalba apie nepagrįstumą.

Bet tiesiai ir lietuviškai nesako, kad bankai plėšia už pavedimus kiek užsimanę.

Šneka ne lietuviškai, o šių laikų "finansine kalba", apie kainos pelkėj slypinčią maržą.

Nes ir bankai juk šiuolaikški, rūpinasi savo marginaliniu pelnu.

Finance is fine - маржинальная прибыль.

Маrža – skirtumas tarp kainos ir savikainos.

Marža (angl. Margin, nuo pranc. Marge – paraštė) – terminas, naudojamas prekyboje, biržose, draudime ir bankuose. Nurodo skirtumą tarp prekių, vertybinių popierių, pinigų, palūkanų ir kitų rodiklių kainų.

Marginalis.

marginãlija [lot. marginalis – paraštinis]:

1. pastaba knygos arba rankraščio paraštėje;

2. poligr. knygos paraštėje įdėta antraštėlė;

3. neesminis, šalut. dalykas.

Marginalas - individas, kuriam būdingas marginalumas.

Marginalumas (lot. margo - kraštas) – tai individo ar grupės padėties tarpiškumas; individo ar grupės pati kraštinė padėtis sluoksnyje, grupėje, klasėje, visuomenėje, dėl ko individas ar grupė nevisiškai priklauso tam socialiniam dariniui, t.y. lyg ir yra, lyg ir nėra tame darinyje. Taigi marginalas - tai žmogus, esantis įvairių skirtingų socialinių grupių, sistemų, kultūrų pariby ir patiriantis jų normų, vertybių ir kt. poveikį, dažnai prieštaringą. Akcentuojamas ribiškumas. Tas ribiškumas gali būti nulemtas svarbiausių socialinių-demografinių rodiklių (lyties ir amžiaus). Ne veltui, pavyzdžiui, paauglystė vadinama amžiaus tarpsniu: ir ne vaikas, ir ne suaugęs. Dėl to sunku ir nepripažintam paaugliui, ir nesuprantantiems tėvams, ir nepakantiems mokytojams.

Marginalinių grupių sociologijos objektu gali būti įvairios grupės, esančios paribio padėtyje: nusikaltėliai, kaliniai, alkoholikai, narkomanai, savižudžiai, sergantieji AIDS, „gatvės žmonės", prostitutės, seksualinės mažumos, migrantai ir pabėgėliai, sektų nariai, rokeriai, pankai, paaugliai, pensininkai, bedarbiai, tautinės mažumos ir pan. Marginalumo būseną gali patirti ir pačios didžiausios socialinės grupės - atskiros šalys, tam tikru atžvilgiu taip pat tapdamos marginalinių grupių sociologijos objektu. Marginalinių grupių sociologijos dalykas - tai ribiškumas, daugiausia pasireiškiantis subkultūros ypatybėmis ir deviaciniu elgesiu. /Deviacija - tai socialinis elgesys, kuris skiriasi nuo laikomo normaliu, priimtino visuomenėje ar situacijoje./

Gal bankų maržos nemažinantis Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų prižiūrėtojas yra marginalas?

mar̃gauti, -auja, -avo intr., márgauti
1. darytis margam, nevienodos spalvos: Rugiai pradeda márgaut (prieš rugiapjūtę vieni žali, kiti balti) Kp. Miežiai márgauja jau, greit pjaut reiks Krs.
2. raibti (akims): Tep mar̃gauja akys Vlkv.