Apie statistiką ir dėsningumus:
Chimija i Žyznj skaičiau apie
atranką (gal apie 1975 metus). Imami 200 visiškai vienodų megintuvėlių
ir makaluojama maišyklėje, kol suduš.
Ir tol, kol lieka vos keli.
Taigi,
tasai (neatsimenu - berods Bronskis, garbės daktaras milijardierus iš KTU)
pasakytų - liko patys atspariausi šioje atrankoje.
Ir tas šulcas -
prasiveržėme, nes buvome protingiausi.
Iš tikro - megintuvėliai buvo idealiai tokie patys.
Juos išsaugojo
atsitikinumas.
T.y. - Šulcą ir Bronskį iškėlė atsitiktinumų žaismas, o
jiems atrodo - kad tik gabumai net be išsilavinimo.
Kol aš nesupratau šito, tol maigėmės Botanikos institute su atsparių dobilų atranka.
Turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad maksimaliai išryškėtų savybių skirtumai tarp atsparių ir ne.
O dabar atvirkščiai - sudaromos sąlygos, kad nesimatytų skirtumai tarp gabesnių ir bukaduonių ir mokyklose, ir universitetuose.
Arba tie, kas šitą dėsningumą žino ir slepia.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą