Šventasis Skarabėjus

Skarabėjai (lot. Scarabaeidae) – plokštėtaūsinių (Scarabaeoidae) vabalų šeima. Vieni iš populiariausių vabalų žmonių kultūroje.

Senovės Egipte šventasis skarabėjus (Scarabaeus sacer) buvo laikomas dievo Cheprio numylėtiniu.

Skarb.

×skárbas (l. skarb) sm. (1) Lkv, Krp, Sg, Plv, (3) KBII54; SD¹166, CII396, R, N, K, WP111, VlnE186, MP63

1. turtas: Jis tur skárbą nemieruotą susidėjęs, t. y. bagotystą J. Degė budinkai, sudegė ir mano visas skarbas Lš. Jis gyvendamas didelius skárbus susikrovė Krp. Išvažiavo į Ameriką skárbų ieškot Sk. Gyveno jos … iš tėvų skárbo BM86(Brž). Tai bene bus suplėšti skarbaĩ Jrk76. Neužmiršk Tamsta ir toliaus manęs savo skarbaĩs ir gerais žodžiais šelpti LTI424(A.Baran). Gavo nuog jų didį skarbą BBJdt15,8. Nes vaikai netur gimdytojams kraut skarbą, bet gimdytojai vaikams Bt2PvK12,14. | Oi, bitės tai gražus skarbas yra! S.Dauk. | prk.: Tas vyras turėjo skarbus dvasiškus, dėl to gėrybes žemės laikė už mažmožį Tat. ^ Be darbo nebus skárbo Ob. Šimtas darbų neduos skarbų PPr52. Didis skarbas susiedas geras VP12.

2. J, Als pinigai, lobis: O po tuom akmeniu buvęs skarbas pakastas BsMtI34. Kitąsyk, sako, matę skarbą degant LTR(Vlkv). Kiba jam aitvaras skárbus suneša Kt. Amtsrots, tris žakus naujų skarbų̃ pamatydams, vėl atsigavo ir sunkiai dūsauti paliovė K.Donel. Žalnieruko delmone menkas skarbas KlvD10. ║ pinigų pridėtas indas: Tai jau kelintas skarbas, sene? – klausdavo žmoną, užkasdamas savo banką V.Krėv.

3. S.Dauk, LTII129 iždas, lobynas: Mokėjo į skarbą piningus M.Valanč. Ir atvėrę skarbus savo, dovanojo jamui dovanas: auksą, kodylą ir mirą VlnE22. Vyresnybė skarbų priveizdėjimo SD¹128. Skarbo ažuveizdėtojas SD¹128. Skarbų užvaizdas R303. Jūsų Dievas ir jūsų tėvų Dievas skarbą (iždą) jumus davė jūsų maišuosna BB1Moz43,23.
.

Naujosios karalystės ir vėlesniu laikotarpiu, skarabėjų vaizduojantis amuletas dažnai būdavo dedamas mumijai virš širdies.

scarab (n.) 

"black dung beetle," held sacred by the ancient Egyptians, 1570s, from Middle French scarabeé, from Latin scarabaeus "a type of beetle," from Greek karabos "beetle, crayfish," a foreign word, probably Macedonian (the suffix -bos is non-Greek).

Scarabaeus sacer - kurį senovės Egipto šventikai įvertino kaip protaujančią būtybę ir turinčią ryšių su dangaus kūnais. Dėl to šio vabalo atvaizdai buvo kalami akmenyje, liejami iš aukso, juos nešiodavo kaip amuletus, jais puošdavo faraonų kapus.

Dažnai šis vabalas vaizduojamas ridenantis Saulę (panašiai, kaip realybėje jie ridena mėšlo kamuoliukus)

šū́dvabalis sm. (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ, Slnt, Brs, Vkš, Smln, Plv, Grnk; R, MŽ, N, M, L, LL328 vlg. paprastasis mėšlavabalis (Geotrupes stercorarius): Šūdvabalių pilni mėšlai Tv. ^ Jis kap šū́dvabalis: visas gyvenimas po šūdus braidžioja Al. Ir nei šū́dvabalis kribždėdamas šūde gyvena K.Donel. Išbalęs kaip šū́dvabalis End.
.

mėšlãvabalis sm. (1) DŽ zool. plokštaūsių šeimos didelis, juodas, mėšlu mintantis vabalas, juodvabalis (Geotrupes stercorarius): Eidamas keliu rado mėšlavabalį, ant kelio besirausiantį LTR(Pšl).
.

from Greek 'earth-boring'
.

Artojas. 

Runkelis, šiuolaikiškai.

Todėl reikalą išmanantys šūdvabaliu jį vadina.

Nes patys - mėšle, iki ausų.

P.S.  Egiptiečiai, ko gero, pirmieji ėmė nešioti gintarinius amuletus ir talismanus. 

Ypač buvo vertinami gintarai su juose įklimpusiais žaliais vabalais: žmonėms buvo nesuvokiama, kaip tokio stulbinančio grožio vabzdys gali gyventi gintare. 

Tas, kuris turėdavo tokį amuletą, buvo laimingas – jis turėjo lobį!