Ar spies polita?

1 spiẽsti, spiẽčia, spiẽtė

1. intr. D.Pošk, N, K, M, L, Rtr spiečių leisti: Bitys spiẽtė vakar spiečių J. Spiečia bitės R, MŽ. Graži diena – bitės spiẽs Dkš. Kai bitys spiẽta, turi vis su vandeniu lieti Pgg. Anuosmet birželio mėnasį bitės lakiojo jau ir spiẽtė Vlk. Bitėms spiečiant, reika skambinti ar tarškinti LTR(Rs). Spiečiamu laiku reikia bitės labai sergėti J.Jabl. Žiūrėk, ant kur spiečiamos bitys leidžias Rdž. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti S.Dauk. | refl. N, L, Rtr: Spiečiasi bitės SD317. Šiemet spietė̃s trejos [bitės] Ad. Nesìspietė mūs bitės, nejo rankon Sem. O gal spiẽčias jau anos, o gal šumija Smal. Dar̃ liko vienos bitės ir kelinti metai nesìspiečia Azr. Kūčių dieną sninga – spiẽsis vasarą bitės Dglš.

2. intr. Lkč susieiti į būrį, būriuotis, telktis: Žandarai spiečia aplink Veiverius lyg bitės V.Kudir. Jau berneliai nebespiẽčia, į vakaruškas nebekviečia (d.) Lp. Pilkos gegutės soduos kukuoja, rytą medeliuosn pulkeliuosn spiẽčia BM409. | prk.: Daug gražių žvaigždelių danguje ten spiečia V.Kudir. | refl.: Mes in vieną krautuvę nuo lietaus spiẽtėmės Al. Mūs visam sodžiui reikia spiẽstis pas Petrą ir ten trepsėt Smn. Apie bičių motiną spiẽčias visos bitės Rd. Vis glaudžiau spiẽčiasi paukščių būrys NdŽ. Jei uodai spiečiasi ties galva, tai buria laimę MTtV40(Skp). Gryčioje ant lovos sėdėjo Pečiūrienė, o aplink ją spietėsi jos penki vaikai A.Vien. Abiem pusėm kelio spietėsi senyvų vyrų, paauglių ir moterų minia V.Myk-Put. Žiemą žmonės daugiau kambariuose spiečiasi rš. Neolito žmonės spietėsi arčiau Kuršių marių rš. | prk.: Spiẽtės vandenai ir darės ežerai (ps.) Šlčn. Aplink spietėsi jaunos eglaitės ir pušaitės rš. | Jo galvoj spiẽtėsi šviesiausios mintys NdŽ.

3. tr. organizuoti, telkti į krūvą, į būrį, burti: Spiẽsti jėgas NdŽ. Alšauskis spietė mūsų jaunuomenę į Voronežą Vaižg. „Rūtos“ tikslas esąs spiesti, ypač liaudį rš. | prk.: Šis žmogus tankiai traukė antakius, spiesdamas dėmesį rš. | refl. NdŽ: Spieskimės apie savo partiją rš. Lietuviai pradėjo spiestis į draugijas Vd.

4. intr. šnek. bėgti, skuosti: Kiek galėdamas pradėjau spiesti numie LTR(Plng). Tuo tarpu žydai spieste iš namų spietė V.Piet. Šalin galvotrūkčiais nuo mūsų spiečia rš.

5. intr. šnek. linksmintis, lakstyti: Ano neleido spiẽsti jaunam, daba spiẽta Als.

1 apspiẽsti, apspiẽčia (àpspiečia Brb), àpspietė tr. Š

1. apgulti spiečiant ar puolant: Bitys jau spiečia ir apspiẽčia medį, t. y. sėsta apie medį J. Tik iš karto ir apìspietė [bitės] arklį Ds. Per daug [bičių] apspiestas, [lokys] trinas medin arba maudos vandenyje Blv. | refl.: Apsìspietė apie karves spiečius Brb.

2. B, R377, MŽ506 apeiti iš visų pusių, apsupti, apstoti: Būrys valstiečių seka paskui ir apspiečia jį B.Sruog. Darbininkai tuojau buvo apspiečiami ir visų klausinėjami rš. Tuomi tarpu … pilį kryžokai iš visų pusių apspietė A1883,166. Lamos, jį apspietusios, jo rūbus laižė Rdž. | prk.: Žmogus mat nelaimių apspiestas TŽIV374. ^ Nei ugnis mane apšvies, nei žmonių rankos apspies (saulės šviesa) TŽV586.

 Ar spiesi gi, polita?