Atgal į Kūjevą

Ukrainos pusėje kaunasi ne tik profesionali armija, bet ir savanorių būriai. Vienas jų – Donbaso batalionas, kuris prisideda prie Rytų Ukrainos išvadavimo iš prorusiškų separatistų nagų. Čia tarnauja ne tik ukrainiečiai, bet ir savanoriai iš kitų šalių. Vienas jų, amerikietis pravarde Franko, „Vice News“ žurnalistams atskleidžia, su kuo kovotojai susiduria kiekvieną dieną.

Franko tėra amerikiečio kodinis vardas. Kai pirmiausia čia atkeliavo, jis norėjo pasivadinti Terasu, kaip Terasas Ševčenka, nes skaitė daugybę šio Ukrainos rašytojo darbų.

Tačiau Terasu amerikietis pasivadinti negalėjo, nes Donbaso batalione jau buvo vyresnis vyras, kuris pasirinko šį vardą. Tuomet savanoris nusprendė būti Franko.

Savanoris žurnalistui demonstruoja savo uniformą ir pasakoja: „Ji britiška – kokią gauni, tokia ir rengiesi. Kariškis taip pat turi nešioti kelių apsaugas. Aš turiu ir šaunamąjį ginklą“.

Paklaustas, kuo jo manymu, jis gali prisidėti prie ukrainiečių kovos, Franko pasakoja, kad, jo nuomone, pirmas tikslas yra eliminuoti separatistus, kurie užgrobė Ukrainą.

Tačiau jis prideda, kad bėgant laikui visi supranta, jog norint su jais susidoroti, reikia išmokti būti tikru kariu. Ir tai savanoriams, kurie turi menką ar iš viso neturi patirties kariuomenėje, yra sudėtingiausia dalis.

Tuo tarpu Franko, kuris yra tarnavęs profesionalioje armijoje, pasakoja, kad puikiai žino, ką reiškia būti tikru kariu.

Franko pasakoja, kad Donbaso batalione yra 700 savanorių iš visos Ukrainos.

„Vidutinis amžius svyruoja kažkur tarp 35 ir 40 metų. Tai paprasčiausiai žmonės, kurie yra patriotai, kuriems jau atsibodo ne tik šie separatistai, bet dar labiau tai, kad jie minta korupcija“, – kalba Franko.

Vyras pasakoja, kad tarp jo bendražygių vykstančios diskusijos visuomet labai karštos ir aistringos. Tačiau jos visos baigiasi ta pačia išvada – dėl visko kalta korupcija ir tai, kad Ukrainoje jau 20 metų nebuvo jokių permainų.

Vis dėlto, vyras svarsto, kad visa tai galėjo būti užbaigta daug anksčiau, kol dar nebuvo atgabenta artilerija ir lėktuvai. Dabar kelio atgal nėra, reikia kovoti.

„Šiuo metu, kartu sudėjus armiją ir savanorius, yra maždaug nuo 20 iki 25 tūkstančių karių – tai daugiausia, kiek šiuo metu gali būti, – pasakoja Franko. – Aš manau, kad mes esame kare, todėl mes negalime turėti tik dalinės mobilizacijos, mums jos reikia pilnos. Tiesiog pabaikime visa tai“.

Vyras svarsto, kad ukrainiečiams reikia surinkti viską, ką turi ir sutelkti į kovos lauką. Pergalei reikia ne 20 tūkstančių karių, o 50 ar 60 tūkstančių.

„Dabar kariai važinėja mokykliniais autobusais, susigrūdę kaip silkės skardinėje. Visi labai bijo, kad paklius į pasalą. Nėra jokių kitų transporto galimybių“, – apie savanorių kasdienybę pasakoja vyras.

Franko teigia, kad visa problema yra netinkamame planavime, kuris yra visose srityse – ir karinėje, ir civilinėje.

„Štai prieš kelias savaites buvome Lysyčanske. Nėra nieko, kas sutvarkytų civilių problemas, t.y. dingusį vandenį, elektrą, telefono linijas – pagrindinių reikalingų dalykų, – kalba vyras. – Planavimo trūksta visuose lygiuose“.

Galiausiai, apie konflikto baigtį paklaustas vyras užbaigia:

„Visi keliai veda atgal į Kijevą. Manau, kad tarp politikų vyrauja įsitikinimas, kad gyvenimas vėl liks toks, kaip paskutinius dvidešimt metų. Tačiau aš manau, kad, jei pasikalbėtumėte su bet kuriuo kariškiu, jis jums pasakytų, kad to tikrai nebus,– svarsto Franko. – Manau, kad ne tik šis savanorių batalionas, bet ir reguliari kariuomenė reikalaus, jog įprastas gyvenimas Ukrainos parlamente nebesitęstų. Politinis elitas turi būti sunaikintas“.

Kūjevas ...