Nutarimas & Įsakymas

torielkà.

toríelka. lėkštė: Ataneša didžiausią šmotą [mėsos], sukapoja šmotais, ant toriẽlkos padeda, ir atsipjauna, kiek kas nori. Kūma kūma, gerk arielkos, padėk sūrį ant toriẽlkos. Puodžius tur … torielką savo kojomis sukti. Mazgok bliūdus, torielkėles. Akys visų buvo teip kaip torielkos. Šulny torielkà. Vidury dvaro torielka karo. Pilnas kelias torielkėlių. kiekis, telpantis į šį indą: Pyrago padeda torielkàs, kokius du raguolius suraiko griežiniais.

Тарелка.

Kažin ar torių laikais būna šitaip:)

Tora ...

Paskiausiai ieškota: tarti 

Rezultatai

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

[Pasak Adjariano ž. papildymuose VII 131, arm. əntʿeṙ ‘skaitau’] dalis [249] -tʿeṙ gali būti kilusi iš ide. *ter- ir priklauso grupei s. i. tāra ‘(per)veriantis, skvarbus, šaižus’ (plg. Hofmann, Gr. et. ž. 370), v. air. tairm, […], air. toronn […] ‘perkūnas’, lie. tariù, tar̃ti ir taraũ, tarýti ‘sagen’, tarmė̃ ‘Ausspruch’, pr. tārin sg. acc. ‘balsas’, attrātwei bendr. ‘atsakyti’, č. tratožiti, r. torotóritь ‘tauškėti, plepėti’, s. sl. trъtoъ ‘sonus, garsas, triukšmas’, plg Walde-Pokorny I 744. Dėl iš pirmo žvilgsnio svetimos atrodančios reikšmės Adjarianos teisingai nurodo faktą, kad antikos tautos skaitymas buvo tik garsus sakymas, tarimas. […]. Armėnų kalbai artimiausios [250] atrodo baltų kalbos – dėl reikšmės. [Dar plg. arm. tʿrtʿrak ‘geras kalbėtojas’.] Tarp kitko, šią etimologiją yra ir Lidénas per paskaitas pasakęs […], kur kaip tolesnė lyginamoji kalba minima het. -tara- ‘paaiškinti’. Fried̸, Het. w., 212: tar- ‘sakyti, vadinti’. Taigi čia galima kalbėti apie het.-arm.-bl. giminystę.

Šaltinis:

Solta 1960, 248–250

Antraštė:

tarti

Straipsnelis:

Lie. tarti gimin. s. air. tairm 'triukšmas', pr. tārin 'balsas', gr. τορóς 'garsas'. Toliau šie žodžiai etimologiškai aiškina žodžių: s. air. torainn 'griaustinis' ir t. t. kilmę.

Šaltinis:

Buck 1949, 58

Antraštė:

tarti

Straipsnelis:

Lie. tarti gimin. pr. tarīn 'balsas', r. torotorit' 'plepėti, tarškėti', s. sl. trŭtorŭ 'triukšmas', s. air. torann, gr. τορóς, s. i. tāra- 'prasiskverbiantis, praveriantis (ypat. apie garsą)'.

Šaltinis:

Buck 1949, 1257

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

Adžarianas (jam pritaria Solta – žr.: Solta, Die Stellung des Armenischen im Kreise d. idg. Sprachen, 1960, 248 f.) arm. ənt‘eṙnum 'skaityti' skaido į ənd ir v. šaknį *t‘er- < ide. *ter- 'sakyti, tarti' (lie. tariù ir t. t.). Toks Adžariano aiškinimas nepriimtinas, kadangi semantikos pokytis '(garsiai) šnekėti' > 'skaityti' nežinomas.

Šaltinis:

Szemerényi 1966, 225

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

Analizuodamas intensyviųjų iteratyvinio tipo veiksmažodžių semantikos ir atliepimo ryšį, susijusį su garsų ritminiu susidarymu, Stangas atkreipė dėmesį ir į panašią intensyviąją reduplikaciją r. тараторить (Stang 1942, c. 41), adj. таратора 'plepys, daug šnekantis'. Intensyviąją reduplikaciją тараторить (тороторить), č. trá-toř-iti, bendr. sl. *tor-toriti patvirtina analogiškas susidvejinimas bendr. sl. *golgoliti, *golgolъ [104]. Bendr. sl. archaizmas *tortor-iti turi atitikmenis: lie. tãria, tãrė, tar̃ti '(iš)sakyti', tartìs, la. terêt 'plepėti', terinât 'daug kalbėti', tirât 'išklausinėti', târlât 'plepėti', pr. tarin 'balsas' galbūt ir pr. attrātwei 'atsakyti', praet. 3 a. ettrāi, imp. sg. 2 a. ettrais, pl. 2 a. attrāiti, jei teisingas dalinimas [at-tratvei], [at-trā], [at-trais], [at-traite], Schmalstieg 1974, p. 208–209, dėl šių baltiškų žodžių plg. Mühlenbachs – Endzelīns IV, 133, p. 194; Endzelīns 1943, p. 253; Fraenkel 1955, p. 1059. Daukšos raštuose s. lie. veiksmažodis turėjo formas sutârent, ne târiant, inf. tarýti šalia baritoninės paradigmos (tãrias), ką galima laikyti inovacija lyginant su numanoma judriąja paradigma (Stang 1966, p. 329, 371); šią Stango mintį patvirtina kirtis žodyje tartìs (plg. bar̃tis : barnìs). Lietivių kalboje yra kamieno su sumišusia forma *-ye/o- ir -i- tipas, sutampantis su sl. *tortoriti tipu, žr. Skardžius 1943, p. 481; Būga 1959, II, p. 454, kur atkreiptas dėmesys į nutrūkstamą [105] intonaciją la. tir̂dît 'išklausinėti'. Seną reikšmę patvirtina gr. τορέω 'aiškiai pasakyti', τορóς 'aiškus, tikslus' (Benveniste 1962, p. 119–122; iš *ter- 'kalbėti aiškiai'. Tikslus atitikmuo – het. tariya- < *tor-ye/o- 'šaukti'.

Šaltinis:

Иванов 1981, 104–106

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

Pr. attrātwei 'atsakyti' ankstesnė patikima etimologija remiasi *at-trā-, kur trā- susijusi su pr. tārin, lie. tar̃ti, sl. *tortoriti, r. торотóрить, č. trátořiti ir kt. (žr. Фасмер ЭСР 4, 68; Otrębski Язик.-етногр. изледв. 1960, 72). Tuo remiantis buvo rekonstruotas veiksmažodinis kamienas *trāi̯ō. Beje, dar Endzelynas yra nurodęs, kad nė vienoje ide. kalboje nėra *tra- su atitinkama reikšme.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I, 140–142

Antraštė:

tar̃ti

Reikšmė:

sakyti

Straipsnelis:

Pr. tārin (acc.) 65,₂₆ 'Stimme': lie. tar̃ti, la. terêt, r. тороторить 'schwatzen, plepėti' ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 744.

Šaltinis:

Endzelīns DI, 323

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

Alb. tēr 'džiovinti ore, saulėje, ugnyje'. Nepaisant fonetinių sunkumų, G. Meyerio išnagrinėtą panašumą su s. i. tr̥syati 'jis trokšta', gr. τέρσομαι 'išdžiūstu', lo. torreo, -ēre 'džiovinti, sausinti' ir t. t. Iš esmės sutikdami su G. Restelli, mes šį veiksmažodį suvokiame kaip kauzatyvą su a laipsniu (iš o) tār. Mes čia susiejame centrinės Albanijos upės pavadinimą Tarín su senuoju Taria, o etnonimą Autariatae su Tariona, Tarentum, flumen Daranti Dalmatijoje ir t. t. Visų šių pavadinimų pagrindu yra sąvoka 'sausas', visai kaip lo. torrens 'srovė' iš pradžių 'silpstantis vandens bėgimas'. Pietų šalių hidrografinės sąlygos pirmenybę atiduoda šiai Mayerio (II 111 s- v.) interpretacijai, kuris Tara sugretino su Tariona, o daugelio kitų veržlių upių pavadinimus – su gr. τορóς 'aštrus, skvarbus, aiškus (žvilgsnis, balsas), s. i. taráḥ 'sraunus, aštrus, skvarbus', v. air. tairm 'triukšmas', [lie. tar̃ti, tariù] ir t. t. Su ilirų ir albanų tar- galbūt susisieja gr. τάριχος 'sūdymas arba konservavimas; sūdyta ar rūkyta žuvis, mėsa; mumija', gr. ταριχεύω 'sūdyti, konservuoti; išvarginti, išsekinti' laikomi neaiškios kilmės.

Šaltinis:

Çabej 1966b, 65–66

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

S. sl. trъtorъ 'sonus', torotoritь, č. trátořiti 'šnekučiuotis, kalbėti, plepėti', lie. tar̃ti(s), tarýti(s) 'sakyti; teigti (Daukšos raštuose)'.

Šaltinis:

Otrębski 1949, 133

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

Lie. tar̃ti, sl. *tortoriti ir kt., Pokorny I, 1088–1089 < ide. *tor-. Nekorektiška iš šios ide. šaknies kildinti anatolų *tarḫun-, kuriam giminingi: keltų *taranV- (kamienas neaiškus) 'griausmas, griausmo dievas', kimrų taran, ilyrų torann, s. kornų taran, galų (lotyniška transkripcija) Taranis 'dievo vardas (tikriausiai griausmo)', nes turime het. šaknį tar- 'kalbėti', kurioje nėra 'laringalo' reflekso (t. y. -ḫ-), būdingo anatolų dievybės pavadinimui. Keltų *taranV- ir anatolų *tarḫun- gali būti kildinami iš ide. *tr̥Hon- 'griaustinis; griausmo dievas'.

Šaltinis:

Николаев, Страхов 1985 (1987), 151

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

Norėdamas išaiškinti veiksmažodinių formų su *-lo- senąsias funkcijas, autorius remiasi hetitų ir jai artima lydų kalba. Šioje veiksmažodinėms formoms su -la priklauso infinityvai su -l (arvol, plg. het. arnuwala) ir praet. sg. ir pl. 3 a. formos in(a)l, ko-l, u-l, fen-trol (plg. *tor- > het. tar- 'kalbėti', šaknis bendra anatoliškam dialektui, kuris yra artimas hetitų kalbai ir baltų bei slavų kalboms, plg. lie. tãria, tãrė, tar̃ti 'sakyti', la. terêt 'plepėti', pr. tarin 'balsas', sl. *tortor-iti > č. trátořiti, r. тараторить.

Šaltinis:

Иванов 1982, 147

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

[Išvadą, kad senieji duslūs ir skardūs prieb. het.–luvių kalbose išlaiko savo savybes, patvirtina atitikmenys:] het. tar- 'šnekėti, sakyti' (lydų kan-tor-u – ar ne ta pati šaknis): lie. tar̃ti, r. тараторить (E. Benveniste. Hittite et indo-européen. Paris, 1962, 119, 125).

Šaltinis:

Шеворошкин 1964 (1965), 157

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

[Tenues ir mediae kaita vartojama skirtingam intensyvumui reikšti:] sl. *tor-toriti (slovk. trátořit 'plepėti', r. taratoritь 't. p.'; su -ara-, kuris, panašiai kaip -ala- būdingas Onomatopoetica) < *tor-; ši šaknis slypi ir lie. tar̃ti 'sprechen, sagen'.

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 17

Antraštė:

tar̃ti

Straipsnelis:

Jotvingių taurit ‘sakyti, tarti’, plg. lie. tarýti ‘tarti’, pr. acc. sg. tārin ‘balsą’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 80

Ponų Taryba.

Kunigų taryba.

Europos taryba.

Tarybų socialistinė...

Nutarimas.

Įsakymas.

Įsakau!

Paskiausiai ieškota: sakyti

Rezultatai

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

seT [struktūra]: Verbaliniai atsisipindi lytyse germ. *sag-ja- ‘sakyti’ (s. isl. segja, s. saks. seggian, s. sl. sočiti ‘nurodyti’, lie. sakýti ‘sagen’, t. y. ide.*sokʷ-éi̯e-ti. Nominaliniai iš tos pačios šaknies bulg. posóka ‘kryptis’, lie. pãsaka ‘Erzählung’, germ. *sagō ‘saga’ (s. ang. sagu, s. v. a. saga, pragr. *hokʷā́ tolimesniuose vediniuose [160], kaip ὀπάων ‘palydovas’ (mik. PN Dat. o-ga-wo-ni, ὀπάζω ‘verfolgen, zum Begleiter geben’, ὀπηδών ‘palydovas’ (Frisk II 401 t. t.) [161].

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 160–161

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

S. air. scél n. 'pasakojimas, naujiena', gen. scéuil, nom. plur. scela, gen. pl. scéel, dat. pl. scélaib. Iš kur soscéle masc. 'gera naujiena, evangelija', gen. soscéli, dat. soscélu ir a forcital sosceligthide 'evangelijos mokymas'. Vediniai: scélach 'pasakų rinkinys', scélaige 'pasakotojas'. Tas pats žodis britų kalbose, valų chwedl f. [S39], pl. chwedlau, kornų whethel m., pl. whethlow; bret. turi tik vedinį v. bret. quehezl, pl. quehezlon vartojamas vienaskaita 'naujiena'. Reikia kildinti iš *sqetlo- (bretonų kilo iš *ko-sqetlo-), padaryto iš šaknies *seq- 'sakyti' ir išsaugotos gr. ( ἐννέπω, aor. ἐνί-σπον), lo. (inseque 'sakau', inquam), germanų (s. v. a. sagên ir t. t.), bl.-sl. (lie. sakýti, s. sl. sočiti 'nurodyti') ir iš kurios išvesta daug kitų airių žodžių. [Britų žodžiai su chw- žodžio pradžioje, negalį (nepaisant Ped. I 77) turėti pirminio *skʷ- (kuris turėjo duoti *sp-) yra protogaėlų skoliniai, Pok. 898.]

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s39–40

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškais kitų kalbų žodžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltų pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Baltiški verba dicendi reprezentuoja keletą ide. šaknų. Lie. sakýti, sakaũ, sakiaũ, la. sacît 'sakyti' yra -o- laipsnio iteratyvas iš sekù, sèkti (ide. *sekʷ- 'sekti po ko; pasakoti'. Slavų k. yra paralelinis vedinys sočiti: serbų (bažn.) sočiti 'indicare', r. sočit' 'ieškoti, sekti', s. le. soczyć 'tykoti; kaltinti', le. o-soczyć (žvėrį), o pirminis veiksmažodis neišliko. Giminiški: gr. (Homero) ἐννέπω 'pasakoju', ἔννεπε = lo. inseque (insece), s. v. a. sagēn 'sakyti, pasakoti'.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 286

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

Gr. ἐννέπω 'pasakoti, pranešti, paskelbti'. Imperfektas ἔννεπε visiškai sutampa su lo. inseque (žr. Ernout-Meillet s. u.), kuriam galbūt atitinka inquam (?). Dėl –νν- galima iškelti metrinę eolų grafikos pailginimą (Chantraine, Gr. Hom. 1, 100) arba eolų -νσ- pėdsaką (Lejeune, Phonétique 110). Aoristai ἐνι-σπεῖν ir ἔσπετε rodo nulinį vokalizmą. Vardažodinė forma su priešdėliu *en- s. air. žodyje insce 'kalba' iš *en(i)skw-iā. Paprasta šaknis *sekw- yra gerai paliudyta, tačiau jos neturi indoiranėnai: s. galų hepp 'neramus', lie. sekù, sèkti 'sakyti', išvestinis kamienas turi balsį o, lie. sakaũ, sakýti, s. sl. sočiti 'nurodyti'. Be to, germ., s. isl. segja, perdirbtas s. v. a. sag a r. i g[t. kitų airių žēn 'sakyti'. Žr. Pokorny 897–898.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 350

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

Iš ide. k. žodžių, reiškiančių 'sakyti', išsiskiria nemaža veldinių grupė. Kitų šios reikšmės žodžių semant. šaltiniai l. įvairūs. Lie. sakyti, la. sacīt, gr. ἔννεπε, lo. inseque, insece 'surišti, pasakoti', umbr. pru-sikurent 'pronuntiaverint', lo. inquam (-quis, -quit) 'sakyti', s. isl. segja, s. ang. secgan, s. v. a. sagēn, bendras germ. išskyrus go.), arm. ogem, visi < ide. *sekw-, žodžiuose 'sakyti, pasakoti', gal pirm. reikšmė 'parodyti' (kaip s. sl. sočiti) ir tos pačios kaip *sekw- matomos žodžiuose, reišk. 'sekti', 'matyti'.

Šaltinis:

Buck 1949, 1257

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

žr. vesti

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 326

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

žr. sakus

Šaltinis:

Vanags 1994, 36–37

Rezultatai

Antraštė:

sakùs

Reikšmė:

sugebantis susekti

Straipsnelis:

Lie. sakùs ‘sugebantis susekti…’ saklùs ‘t. p.’ : sekùs ‘sekantis vienas paskui kitą, nuoseklus’, seklùs ‘kuris gerai atseka kelią’. Variantai su a savo kilme susiję su lie. sãko (sãkė, sakýti), la. saku (-ĩju, sacît) ‘šnekėti, kalbėti’, bet jų reikšmės sinchroniškai nesiejamos. Sakùs ir saklùs fonetiškai ir semantiškai palaiko sakiója (-iójo, -ióti) ‘sekioti’ ir sãkas ‘seklys’. Variantai su e laipsniu sudaryti pagal lie. sẽka (sẽkė, sèkti). sekùs laikytinas net naujadaru. Senesnį šaknies vokalizmą rodo sakùs ir saklùs.

Šaltinis:

Vanags 1994, 36–37

Nesėsk seklumoj!

Sakai?

Sakeliai...

Sakau.