fob (n.)
1650s, "small pocket for valuables," probably related to Low German fobke "pocket," High German fuppe "pocket," "a dialectal word used in Livonia" [Klein]. Meaning "chain attached to a watch carried in the fob" is from 1885.
Kieno gi toks dialektas - negi braliukų latvių iš Livonijos/Latvijos?
fob (v.)
"to cheat," late 14c., from obsolete noun fobbe "cheat, trickster" (late 14c.), which is perhaps from Old French forbe "cheat" [OED]. Alternative etymology holds that the word is perhaps related to German foppen "to jeer at, make a fool of" (see fop); or from German fuppen, einfuppen "to pocket stealthily," which would connect it to fob (n.). To fob (someone) off is first recorded 1590s. Related: Fobbed; fobbing.
. foppen (
past singular fopte,
past participle gefopt)
- to fool, to trick, to deceive
O,
olandai.
Cha.
Cha cha.
Cha cha cha.
Slėpk
fobkėn:)
Fobija (iš graikų k.
φόβος 'baimė') – stipri, nepaliaujama ir nepagrįsta daiktų, veiksmų, žmonių ar situacijų patologinė baimė. Pagrindinis šio liguisto nerimo simptomas yra perdėtos pastangos išvengti bijomo dalyko. Dažniausiai suprantama, kad
baimė yra nepagrįsta, jog tas objektas, veikla ar situacija nekelia realaus pavojaus:)
Tie graikai...
From
Proto-Indo-European *bʰegʷ-. Cognates include Lithuanian
bė́gti, Common Slavic
*běgati (
“to flee, run”), and perhaps Tocharian A
pkänt.
Pabijojo,
phobiją/fobiją gavo...
Bėkim lėkim!
Ο ανύπαρκτος φόβος μας
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą