1 dvarìnis, -ė smob. (2)
1. dvariškis: Kolei dvarìniai miega, tai man arkliai apšert Ml.
2. dvarininkas: Kur puikūs rūbeliai – dvarinẽlių, kur skaistūs veideliai – tinginelių Plš.
|
2 dvarìnis, -ė adj. (2)
1. K dvarui priklausantis: Dvarìnis arklys OG174. Prie stirtų darbavosi šimtai moterų ir vyrų, kraudami lapus į dvarinius ilgabrikius Šlč. Dvariniai rugiai (ne mūsiškiejie) yr kaip skruzdys kiaušiai didumo Bržr.
2. būdingas dvarui: Dvarinio, paradinio „mėlynųjų mundierių“ gadynės stiliaus rš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą