2015-10-24

Gadynė senobinė

gadynė senoviškai žr. laikotarpislaikasepocha.

O...

Kadaise gyvenom kitoniškai...

Kaip yra dabar:

Semantinis perėjimas ‘nauda’ > pelnas > gyvuliai > pinigai 

yra gana aiškus ir pasikartoja daugelyje ide. form

Aha:)
Nauda...

naudà
Straipsnelis:
Germ. neut-a- ‘valgyti, gerti, genießen’ (go. niutan ‘treffen, erreichen, froh werden’, s. isl. njóta ‘valgyti, gerti

O gudai:

naudà
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. нaўда́, но́ўда ‘nauda’, ‘liūdesys (liūdna žinia)...

Gudai litvinai...

nauda - выгада

gãdyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (гaдзiць) 

1. taikyti: Sukìršusius, barančius gãdyk. Buvau pradėjęs gãdyti, bet niekas neišė̃ [jo]. Gãdykis, nepyk teip ilgai su gimine. Gãdykis su juomi, nesibark. 

2. žiūrėti, tikrinti: Kai akėsi, gadyk, kad gerai išsiakėtų. Teip gãdija gerai padaryt, kad būtų kaip pabričnas. 

3. kliudyti: Kad būtų lietęs (sudavęs), būtų ir gadijęs. 

4. tikti, derėti: Žmogų per skaudžiai užgautie žodžiu nesigadija žmogui. 

5. atsitikti, tekti, pasitaikyti: Man gãdyjos keliauti. Kartą gãdyjos su zelnierių pulkais per tą girią joti. Bene gadysis su juom vienu kur susieiti. 

6. būti gimine: Kaip jam gãdijuos – dėdė ar senelis? Tu gadijys man brolis. Jis man gadijas tetėnas. Senis man gãdijas dėdė, tau tetulėnas. 

7. duoti, skolinti: Gãdyti pagãdyk jam kirvį. 

8. gerintis, įsiteikti, papirkti: Aš gãdiju su arielka savo kaimyną bijomą ir mylimą. 
antgãdytiprikibti, apsėsti: Ar giltinė antgãdijo, t. y. apsėdo, kad dūksta. 
apgãdytinutildyti, nuraminti: Tas kupčius apgadijo tą sūdžią, turėjo jam duoti 300 rublių. 
atgãdyti

1. atiduoti tai, kas atiduotina: Atgadyk, kas ką nori, t. y. ataduok, kas buvo užtraukta. Lašinius ji nebeatgãdijo, tie pasiliko suvalgyti. 

2. atsitikti, pasitaikyti: Jam atsigãdijo gera karvė pirkt. 
įgãdytiįtaikyti; įtikti: Tu geriau įgãdiji dainuoti. | Aš jau tau neįgãdysiu padavusi. 
išgãdyti

1. paskolinti (mandagiai kalbant) ; duoti: Išgãdyk man šieno! Išgãdykit man dalgės, eisiu šėko pasišienaut. Ar neišgãdytum man šiandiej arklio paarėt? 

2. tikti, praversti; būti tinkamam: Ir poilsis išsigãdijo po tuo ąžuolu. | Kai pančių pritrūksim, išsigãdys visokios pakulos. 
nugãdyti

1. nutaikyti: Šaunant ranka drebėjo, ir nenugãdijau. 

2. papirkti: Pons nugãdijo sūdą, t. y. papirko. 
pagãdyti

1. pataikyti, įtikti: Močia vaikam vis pagãdija valgyt. Mažajam vis pagãdiju geresnį kąsnelį. 

2. pasitaikyti, atsitikti: Pasigãdijo gera dalgė nusipirkt. Dažnai pasigadydavo nušaut kiškį. 

3. pataupyti: Pagãdyk sausas malkas žiemai. 

4. paskolinti: Ans pagãdija jam kirvį, pinigų. 

5. prisitaikyti: Avinas pagãdijęs sprauniai pylė kakta vilkui galvon. 

6. sutaikyti, padaryti santaiką: Jis pagãdija besibarančius. Jonas, pagadijęs tuos velnius, gavo nuo jų divaną. Dėl mušystės(muštynių) jug galėjo pasigãdyti. 
prigãdytipritaikyti: Paims. knygą, prigãdijęs iš ažupakalio, kad žnekteri [per galvą]. Niekaip negali prisigãdyt laiško parašyt. Reikia prisigãdyti, kad ir aš būčiau tarp anų reikalingas. 
sugãdyti

1. sutaikyti, padaryti santaiką: Būtų susimušę, bet aš anus sugãdijau. Susipyks ir susigãdys. 

2. susitarti, sutikti, susikalbėti: Nu gerai, ir susigadijo ant to. 

3. būti reikalingam: Dabar jau ir pirštinės susigãdija. Tas sūdas (indas) susigadys tau pačiam. Nemušk manęs, aš tau kumet nors susigadysu. Tokie daiktai tau gal didei susigadyt. 
užgãdytiatlyginti (už skriaudą, nuostolį): Siūlė tūkstantį užgãdyti.






Komentarų nėra: