1970-jų "Svajonė"

„Dirbau Elektrėn elektrinėje. Turėjau šildomą garažą, tai man buvo labai patogu, – kuklumu spindintis auksarankis pradeda savo automobilio istorijos pasakojimą. – Viskas daryta rankomis, viską plakiau, pyliau kiek galėjau rankutėmis.“

Gaminant automobilį, reikėjo laikytis tam tikrų reikalavimų, kuriuos nurodydavo Valstybinė automobilių inspekcija. J.Tamkvaitis norėjo gaminti kur kas ilgesnį automobilį, tačiau reikalavimuose buvo nurodoma, kad automobilis negali būti ilgesnis nei trys su puse metro.

Kaip pasakoja automobilio kūrėjas Juozas Tamkvaitis, automobilio kūrimas truko 4 metus. Buvo dirbama vakarais po darbo, savaitgaliais bei atostogų metu. Tuo metu Juozas gyveno bei dirbo Elektrėnuose, ten, garažuose, ir buvo kuriama „Svajonė“. Pirmus metus Juozas komplektavo reikiamas automobilio dalis, tiltus, kitus mazgus. Pirkti ZAZ variklio buvo nuvykęs į Zaporožę (Ukraina), tačiau ten jo negavo. Variklį visgi surado Lietuvoje. Siekdamas padaryti išgaubtus automobilio paviršius, Juozas tam tikslui darėsi specialias metalo valcavimo stakles.

Automobilyje „Svajonė“ begalės tiems laikams naujovių, įdomių techninių sprendimų. Automobilio mazgai, jų veikimo principai apgalvoti iki smulkmenų. Vien ką reiškia tais laikais automatiškai, mygtuko paspaudimu, atsidarinėjantys durų langai. Automobilio aerodinamika apgalvota taip kruopščiai, kad net gali konkuruoti su šiuolaikiniais automobiliais. Stogo vidurinė dalis išpjauta ir įmontuotas lengvesnis metalas – aliuminis. Taip Juozas kovojo su svorio pertekliumi.

Lietuviška 1970-jų "Svajonė".