Lietuvos teisininkas, politologas, profesorius.

Gimė žydų šeimoje. Tėvas buvo nužudytas 1941 m. birželio 27 d. „Lietūkio“ garažo žudynėse. ^[1] Aleksandras, karui prasidėjus, buvo Palangos pionierių stovykloje. Kartu su motina ir vyresniąja seserimi Margarita pateko į Vilijampolės getą, 1943 m. iš jo pabėgo, vėliau buvo priglaustas ir išgelbėtas Marijos ir Antano Macenavičių šeimos. Motina žuvo Štuthofo koncentracijos stovykloje.

Po karo augo LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus* 

šeimoje. Kaune baigė vidurinę mokyklą. 1947–1948 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1952 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą.

Dirbo Lietuvoje advokatu ir neetatiniu dėstytoju įvairiose aukštosiose mokyklose. 1955–1959 m. studijavo aspirantūroje, dirbo mokslinį darbą Visasąjunginiame teisės mokslų tyrimo institute ir Priešakinių teisės tyrimų institute Maskvoje**. 1959–1973 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, katedros vedėju, direktoriumi ir docentu įvairiose teisės mokslo ir švietimo institucijose Vilniuje, Ivanove, Maskvoje. 1964 m. Maskvos teisės mokslų institute apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją.

1973 m. buvo leista išvykti gyventi pas seserį Margaret Kagan Anglijoje***. 1974–1977 m. Taikos studijų vyresnysis mokslinis bendradarbis Bradfordo universiteto Taikos studijų koledže.

1978–1989 m. dirbo politologijos**** dėstytoju Salfordo universiteto Sociologijos ir politikos studijų (1978–1981 m.) bei Politikos ir šių laikų istorijos (1981–1983 m.) katedrose. 1983 m. paskirtas docentu.

1989 m. persikėlė į JAV, kur gavo nuolatinę politologijos profesoriaus vietą Hillsdale’o koledže (Mičigano valstija). Aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės, „Santaros-Šviesos“ veikloje, bendradarbiavo daugelyje lietuvių laikraščių. Čikagoje tapo artimu Valdo Adamkaus 

patarėju ir draugu.

Aleksandras Štromas (Aleksander Shtromas, 1931 m. balandžio 4 d. Kaune – 1999 m. birželio 12 d. JAV) – Lietuvos***** teisininkas, politologas******, profesorius.

Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 

* A. Sniečkus vedė savo bendražygę žydų tautybės revoliucionierę Mirą Bordonaitę ir susilaukė sūnaus bei dukros.

BORDONAITĖ Mira (*Mira Bordon 1910.01.08 Kaunas), komunistinio judėjimo Lietuvoje veikėja, Antano Sniečkaus žmona.

1926 įstojo į pogrindinę Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungą, 1930 į Lietuvos komunistų partiją (pogrindinę, kuri Sov. Sąjungai aneksavus Lietuvą tapo oficialiai prijungta prie Sov. Sąjungos komunistų partijos). 1953 baigė Aukštąją partinę mokyklą prie SSKP CK. Nuo 1954 Vilniaus universitete dėstė SSKP istoriją ir „mokslinį komunizmą“.

1946–1951 LSSR Radiofikacijos ir radiofonijos komiteto (nuo 1949.09 Radijo informacijos komiteto) pirmininkė.

Снечкус был инициатором первых массовых высылок литовцев 14-19 июня 1941 года. Он выслал даже собственного брата с семьей в Сибирь, где тот и умер.

"Puikiai" dera prie

1973 m. buvo leista išvykti gyventi pas seserį Margaret Kagan Anglijoje**

** Kiek našlaičių lietuvių pažįstat (o tokių po karo ir lagerių bei trėmimų nestigo), kuriems sovietmečiu buvo leista iš sovietinės Lietuvos emigruot pas seseris/brolius į Vakarus?

*** Priešakinių teisės tyrimų institute Maskvoje jis, regis, vienintelis iš sovietų Lietuvos ir tedirbo.

Kaip patinka šis Priešakinių teisės tyrimų institutas?

Institute of Advanced Legal Studies, School of Advanced Study, University of London 
17 Russell Square
WC1B 5DR 
United Kingdom
+44 (0)20 7862 5861

**** Turėdamas sovietinį sovietinio teisininko diplomą ir daktaro laipsnį - dėstė politologiją (:))) Anglijoje!

Ar dėl patirties, įgytos Priešakinių teisės tyrimų institute Maskvoje?

***** Šie lietuviai - Amerikos ar irgi Lietuvos?

****** Susitartų su Rusija (Landsbergis)*******, kad atiduotų mums laikinai administruoti (Karaliaučiaus krašto) suvereno teises...

*******  Susitartų su Rusija (Landsbergis), kad atiduotų mums laikinai administruoti (Karaliaučiaus krašto) suvereno teises...

Taip sakė Lietuvos teisininkas, politologas, profesorius Aleksandras Štromas (Aleksander Shtromas).