2017-03-07

Aukštaitija ir Žemaitija

Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) yra vienas iš Lietuvos etnokultūrinių regionų, taip pat geografinis ir istorinis regionas (ist. vok. Samaitenlot. Samogitia). Pirmas paminėjimas – 1219 m., kur minimi du žemaičių kunigaikščiai dalyvavę taikos sudaryme tarp Lietuvos ir Volynės-Galicijos kunigaikštysčių 1215 m.

Žemaitijos etninio regiono sostine laikomi Telšiai, nors istoriškai Žemaičių žemės centras visad buvęs Medininkų žemėje, Medininkuose (dabartiniai Varniai). Būtent Medininkų žemė buvo nuolatinis kryžiuočių taikinys – į ten vedė daugelis jų žygių, kai buvo puolami žemaičiai.
Medininkuose 1417 m. buvo įkurta ir Žemaičių vyskupija


Kad jau šitie kėslai aniem bus pavykę, tai ir herbas Žemaičių - su kryžium:
Ir Žemaitis stovi šarvuots, kaip koks vo kiets:)))

O su Aukštaitija - da geriau:

Aukštaitija – du iš 5 (etninės) Lietuvos etnokultūrinių regionų (mezoregionų), t. y. Rytų Aukštaitija ir vad. Vakarų Aukštaitija (pirmojo administracinį kultūrinį centrą šiuo metu siūloma formuoti Utenoje, o antrojo – Panevėžyje)[1]. Ši „dialektologinė“ Aukštaitija, arba Aukštaitija plačiąja prasme itin turtinga tarmių, tradicinių papročių, tradicinės architektūros, gyvensenos ir kt. istorinio etnokultūrinio paveldo įvairove. Joje iš dalies išlikęs kai kurių sen. baltų etninių darinių (Dainavos, Sėlos, Žemgalos ir kt.) etnokultūrinis palikimas.

Taip pat tai yra istorinė etnografinė ir kartu etninės Lietuvos subetninė sritis (iš esmės tapati Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo Lietuvoje išskirtam Rytų Lietuvos (planavimo) makroregionui[2], t. y. vad. rytų ir pietų aukštaičių tarmių arealui).

Na va - esmi Aukštaitis, o tik daba sužinojau, kad, sovietiškai šnekant, "есть мнение" kad - dvi Aukštaitijos jau yra, nebe viena;  "šiuo metu siūlomos" sostinės, irgi dvi:))).

Ot bajeristai - Lietuva tuštėja, 

užtat  (etninių) Lietuvos etnokultūrinių regionų (mezoregionų) daugėja: buvo 4, daba 5!

Dievaž, keiktis pradėsiu.

O koks ten cirko pajacas joja herbe - Rytų Aukštaitis ar Vakarų, ir kodėl terp Angelų - gal anas jau Danguj, a?
Ar pastebėjot - ir Žemaičiai, ir perpus skeliami Aukštaičiai Laisvoj Lietuvoj luotyniškai išmoko savo herbus puošt, lyg būtų seniausią indoeuropietišką savo kalbą pamiršę.

Išmokt tai išmoko, tik kad tolko iš tos puošybos nėr:

Komentarų nėra: