Daraktorius

Pastaba. Žodžius rusų pakeiskit į anglų - kaip tik bus 

mūsų laikams.

Nuotraukoje: Emilija Pocaitė

Daraktorių judėjimo susiformavimo istorinės sąlygos„Daraktorius rusų laikais slaptosios mokyklos mokytojo pavadinimas, kilęs iš lenkiško dyrektor. Lietuvos mokyklos ligi 1863 m. sukilimo, netsižvelgdamos į rusiškąją administraciją, laikėsi Lietuvos ir Lenkijos Edukacinės Komisijos sistemos. Dėl to ir parapinių mokyklų vedėjai buvo vadinami direktoriais, o liaudis juos vadino daraktoriais. Po 1863 m. bet kokie minėtosios Edukacinės Komisijos mokykloms paliktieji nuostatai buvo atmesti, parapinės mokyklos (gausiai steigtos vysk. Valančiaus) uždarytos, o naujai steigiamos mokyklos buvo imtos tvarkyti grynai rusų įstatymais. Pastarųjų mokyklų vengdami, lietuviai ėmė steigti slaptąsias mokyklas, kurios buvo praktikuojamos beveik ligi pat nepriklausomosios Lietuvos atkūrimo. Šiuos slaptųjų mokyklų mokytojus žmonės tevadino tik daraktoriais. Daugumas jų buvę be mokytojo cenzo, o kiti net nemokėję rašyti. Svarbiausias daraktoriaus uždavinys buvo išmokyti vaikus skaityti spausdintus tekstus, kiti mokė ir rašyti, o jau labai retas iš jų mokė ir skaičiuoti.

Daraktorinės mokyklosKadangi anuo metu gyventa kaimais (ne viensėdžiais), tai veik kiekvienas kaimas nusisamdydavo ir daraktorių - įsisteigdavo slaptąją mokyklą. Ji paprastai veikdavo nuo Visų šventųjų ligi Velykų (kai vaikams nereikėdavo ganyti). Mokyklą lankydavo po keliolika mokinių. Tačiau pasižymėję daraktoriai sutraukdavo ir po keliasdešimt ar net arti šimto mokinių. Daraktorių mokykla jokių specialių patalpų neturėjo. Paprastai buvo mokoma ūkininkų gyvenamosiose pirkiose (joje gyvenant ir didelei ūkininko šeimai). Tik kur nekur tokios mokyklos naudodavosi seklyčiomis. Pamokų metu vaikai sėdėdavo apie stalą, o daraktorius - jo gale. Visi vaikai skaitydavo iš elementorių ar maldaknygių jiems paskirtus tekstus tyliai, daraktoriaus dešinėje sėdįs vaikas skaitydavo garsiai, o daraktorius tikrindavo  mokymosi išvadas. Patikrintasis vaikas gaudavo pratyboms naujus tekstus ir sėsdavo į daraktoriaus kairę, o visi vaikai pasislinkdavo apie stalą artyn daraktoriaus (iš dešinės pusės), ir vėl būdavo tikrinamas kito mokinio skaitymas.
Buvo skaitoma slebizavimo būdu (taip visur buvo skaitoma ligi XIX a. galo). Šia tvarka mokomas skaityti vaikas pirmiausia turėdavo išmokti visas raides, vadindamas jas ne garsais, bet skiemenimis (a bė cė dė ė ef gie ir t. t.). Pvz. žodžiai r y t o m a l d o s buvo taip skaitomos: er-y-ry, tė-o-to, ryto, em-a-al-mal, dė-įo-es-dos, maldos, ryto maldos. Tai metodas, kųris rėmėsi ne logine, bet motorine atmintimi, ir taip pat ritminiu pajautimu. Greičiausiai išmokdavo šio tipo mokiniai.
Tie daraktoriai, kurie mokydavo ir rašyti, vartodavo ir kitą stalą, prie kurio susėsdavo rašantieji. Šio meno dažniausiai būdavo mokoma, kartojant daraktoriaus parašytuosius į sąsiuvinį tekstus (raides, žodžius, sakinius).
Ir tik išimtiniais atvejais būdavo pasiekiama to, kad vaikai perrašydavo knygos tekstus.
Daraktoriai dažniausiai mokydavo po savaitę pas kiekvieno vaiko tėvus. Šitoks nuolatinis mokyklos vietos kaitaliojimas buvo tam tikra apsauga nuo žandarų. Atvykę kaiman slaptosios mokyklos medžioti, žandarai paprastai nežinodavo į kurią sodybą pulti. 0 kai tik jie būdavo pastebėti, vaikai išsibarstydavo, ir kasdieninėje ūkininko pirkioje kokių nors mokyklinių žymių nebebūdavo galima rasti.

Darbo sąlygosKur daraktorius mokydavo, ten jis paprastai ir gyvendavo bei būdavo valgydinamas. Be to, jam dar būdavo primokama kas savaitė po 10 ar net 15 kapeikų nuo kiekvieno mokomo vaiko (valdinės mokyklos mokytojas tuo metu gaudavo po 30 rublių per mėnesį).
Lyginant su šių dienų mokytoju, daraktorius buvo mažai išlavintas, dirbęs gana primityviais metodais ir turėjęs labai prastas mokymo sąlygas. Bet atkreipiant dėmesį į tai, kad jis dirbo slaptai,  persekiojamas, ir kad ano meto pradžios mokytojų tarp rusų pasitaikydavo taip pat nemokančių rašyti bei rašytinių tekstų skaityti, tenka daryti išvadą, kad tiek išsilavinimo, tiek mokomojo metodo atžvilgiu daraktorius ne tiek jau buvo atsilikęs nuo greta dirbančiųjų mokytojų.
Kadangi, apskritai imant, jis dirbo su mažesniu mokinių skaičiumi ir savo darbui buvo labiau atsidėjęs, tai ir jo mokomymo rezultatai (ypač pradiniai) kažin ar buvo menkesni už ruso mokytojo. 0 auklėjimo (ypač tautinio) požiūriu daraktoriai buvo tikrieji ano meto lietuviškojo atžalyno sodininkai. Viena lietuvė motina, be daraktoriaus talkos, vargu būtų galėjusi išsaugoti ano meto priaugančioje kartoje lietuviškosios sąmonės žiburėlį. Pagaliau, daraktorių sudarytosios tradicijos tėvams būti itin glaudžiame kontakte su mokykla, labai teigiamai veikė mūsų mokyklinę santvarką ir Nepriklausomosios Lietuvos metu.“

Literatūra:V. Bičiūnas. Kun. J. Katelė ir jo laikai. 1934;
Vl. Trmka. Daraktoriai / Gimtasis Kraštas. 1936. Nr. 1.

Tekstas iš „Lietuvių enciklopedijos“ IV. P. 304-305. Bostonas, 1954

Štai - laukti nereikėjo visiškai:

KVIEČIAME JAUNIMĄ IR VISUS PAGEIDAUJANČIUS Į ETIKOS
UNIVERSITETĄ, KURIAME BUS PASKAITŲ CIKLAS:
Dorovingumo sąvoka. Kas tai? Kaip tai suprantama 
šiandieniniame gyvenime. 
Muzikos paslaptys. 
Gaivinantys muzikos garsai. 
Necenzūriniai žoddžiai ir jų įtaka žmogaus organizmui. 
Žodis. Santykis su žodžiu ir tiesa slypinti už jo. 
Minčių įtaka žmogui ir aplinkai. 
Dvasinės šeimos tradicijos. 
Kaip išsaugoti meilę ir harmoniją šeimoje. 
Pokalbis apie tikrąją meilę. 

Šią nuorodą rašinyje „Daraktorius" paskelbiau su gerbiamosios Aldonos Marijos Gedvilienės 

žinia.

P.S. ... biudžete neatsirado lėšų nei ugniagesių, nei doktorantų bei dėstytojų atlyginimų didinimui, kai tuo tarpu kilo prokurorų algos.