1988 m. baigė Kauno medicinos institutą. 1997 m. habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
Nuo 1988 m. dirba Lietuvos onkologijos centre (LOC). 1993 m. jos iniciatyva LOC įkurta Lazerinės ir fotodinaminės terapijos laboratorija, nuo 1997 m. jos vadovė. Dar dirba 1995 m. įkurtoje savo Lazerių chirurgijos klinikoje Vilniuje. Nuo 1996 m. Vilniaus universiteto dėstytoja.
Mokslinio darbo svarbiausia sritis – fotodinaminis gydymas, lazerinė chirurgija, onkodermatologija, galvos ir kaklo navikų chirurgija. 1989 m. pirmoji Lietuvoje ir buvusioje TSRS klinikoje pritaikė fotodinaminę terapiją (FDT) ir sukūrė naujų jos metodikų: gamadinaminį gydymą, intraarterinę FDT, melanomos FDT, 1991 m. pritaikė selektyvią fototermolizę, naudodama metalo garų lazerius.[1]
2002 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“ (kartu su Algiu Petru Piskarsku, Ričardu Rotomskiu, Giedre Virgilija Streckyte, Benediktu Juodka, Vida Kirveliene, Liudvika Laima Griciūte, Konstantinu Povilu Valucku ir Janina Didžiapetriene)[2].
Su Stankūnais medikė teisiasi iki šiol. Dėl paskleisto melo apie jų 2009 metų spalio 5 dieną nužudytą dukrą Violetą, Stankūnai iš L.Plėšnienės prisiteisė po 1500 eurų, tačiau ji nenori mokėti ir šios sumos.
L.Plėšnienė pernai gegužę apskundė jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas jos skundo vis dar neišnagrinėjo dėl itin didelio civilių bylų apeliacine tvarka skaičiaus.
Ką gi...
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą