Kaip keista, šis įrašas, kurį šįryt 6:00 parašiau, pradingo...
Perskaičiusiųjų jį statistika išliko (blogerio „užkulisiuose" tai matau), o pats įrašas pavirto juodraščiu.
?
Taigi, kartoju.
Vakar per ilgąją, pietų, pertrauką VGTU valgykloje iš stiklinio ąsočio, kuriame vandenyje plaukiojo pora citrinos skiltelių pusikių, įsipyliau stiklinę to vandens.
Kasoje už ją, stiklinę vandens, sumokėjau 0,15€.
Pusę lito.
Dar prisimenu litus, netgi tokius laikus, kai už penkiais litais pavirtusią „mešką"
meistras „perrinko" šitokio automobilio,
(„šlapio asfalto spalvos pusantrinio devintuko ilgu sparnu":)), su kokiu ir nuvažiavau tada, 1992-ais, Paryžiun), greičių dėžę („perrinkt" reikėjo, nes buvo telikę dvi pavaros, abi į priekį - pirma ir penkta; šitokie šposai, beje, yra nutikę man ir su vakarietiškais automobiliais).
Taigi, dabar, 2018-tais, pusę lito = dešimtadalį „meškos" ... už stiklinę vandens?
Pagalvojau - noriu į Paryžių.
Nes ten (ne, ne priėmime pas
Širaką) o tenykščio universiteto bendrabučio valgykloje, kurioje mes, 1-jo Europos matematikos kongreso, vykusio 1992-ais metais, Sorbonoje, beje, vykusio, dalyviai, pietaudavome, ant stalų stovėjo ne tik tokie patys tokiu pačiu (H2O) vandeniu nemokamai pripildomi ąsočiai, bet ir pinti krepšeliai su gabalėliais supjaustytais ilgaisiais prancūziškais batonais bei dubenys su salotų lapais, kuriuos galėjome dar ir pagardinti ant tų pačių stalų randamais užpilais, ir už visa tai mokėti nereikėjo.
Taigi, vakar, papietavęs per ilgąją, pietų, pertrauką, išeinu irgi iš universiteto, tik kito, ir nebe 1992-tais, bet ketvirčiui šimtmečio prabėgus (pamanyk!), valgyklos holan ir jau eisiu į popietinę paskaitą, o ten, tame hole ... štai kas:))
Ar kad nepasiklystų mūsų jaunimas?
Beje, pasakojo, 1990-aisiais Šiauliuose prie autobusų stoties panašios rodyklės, rodančios ne tik kryptis, bet ir išvykimo laiką, buvo: „Varšuva", „Berlynas", „Gariūnai"...
Rodyklės „Vilnius" nebuvo.
Tos rodyklės projektavo/rodė „teisingą" kelią ateitin:)
O šitos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą