Lietuvos Nacionalinis Saugumas

Tarkim.

Vakar (ne vakar, o vakarykščią jau lygiai 5-iais metais praeitin nutolusią dieną - 2013 02 08) Lietuvos Genocido aukų muziejuje 16 val. buvo renginys, skirtas Antanui Terleckui. Nijolė Sadūnaitė jame kalbėjo. Cituojamo komentaro žodžius, išskirtus kursyvu, sakė, beveik paraidžiui - buvau, girdėjau.

348. Sadunaite 2013-02-08 14:54 IP: 87.247.91.60

- Jūs ne taip seniai kalbėjotės ir su VSD vadovu, net su šalies prezidente. Ką sako jie? Tokia padėtis juos tenkina?

-Taip, neseniai mes penkiese buvusieji disidentai buvome pas VSD generalinį direktorių Gediminą Griną. Ėjome ten dėl Eglės. Jis sako: vargšė mergaitė, buvo mesti dideli pinigai... Apie didelius pinigus mums anksčiau sakė ir kai kurie Seimo nariai, sako, buvo mesti 6 milijonai litų, kad būtų surastas ir nuteistas teroristas. Tai jie ir surado. Mes G.Grinai ir sakome: tai stabdykite tą bylą, juk matote, kad ji dirbtinai sukurpta, baltais siūlais susiūta. Jis sako, kad tie, kurie šią bylą sukurpė, jau nedirba, išėjo iš darbo, o dokumentai sunaikinti... Jie esą neturi „galų“.

Absurdo viršūnė. O pas prezidentę Dalią Grybauskaitę mes buvome prieš daugiau nei 2 metus. Buvome tie patys penki buvę disidentai. Prezidentė tada aiškiai pasakė: jokiu būdu negali būti Eglės teismas uždaras. O juk uždaras ir buvo - jie ten savo agentus apklausė: agentas Nr.1, agentas Nr.2, be vardų ir pavardžių. Tokių „teismų“ net sovietmečiu nebuvo.

Su pinigais skiriasi sunkiai

Išsiskirti gražiuoju su pinigais nenori ir dėl savo viešų fantazijų nuteista onkologė Laima Plėšnienė (2002 metų Lietuvos mokslo premijos laureatė). Apie nesamas dėmes ant A.Ūso lyties organo ir L.Stankūnaitės bei Violetos Naruševičienės apsilankymą jos kabinete kliedėjusi L.Plėšnienė su Aldona Ūsiene ir L.Stankūnaite atsiskaitė tik prispaudus antstoliams ir pagrasinus, kad jos nekilnojamas turtas bus areštuotas ir parduotas iš varžytinių. 

 Su Stankūnais medikė teisiasi iki šiol. Dėl paskleisto melo apie jų 2009 metų spalio 5 dieną nužudytą dukrą Violetą, Stankūnai iš L.Plėšnienės prisiteisė po 1500 eurų, tačiau ji nenori mokėti ir šios sumos. 

L.Plėšnienė pernai gegužę apskundė jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas jos skundo vis dar neišnagrinėjo dėl itin didelio civilių bylų apeliacine tvarka skaičiaus.

Tūlas Hitleris yra pasigyręs, kad propagandos pagalba galima žmonėms įrodyti jog balta yra juoda, o juoda – balta. Civilizuotose šalyse pagrindinė tokios propagandos priemonė yra žiniasklaida.

Deja, kai Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. priimtą Konstituciją pradėjo savavališkai interpretuoti Konstitucinis Teismas (KT), praktiškai LR Konstitucija tapo tik pagalbiniu tekstu, kuris galioja tik KT išaiškinimų rėmuose. Praktiškai Tauta tapo KT įkaite, tad nenuostabu, kad tokiems „išsišokėliams“ kaip N.Sadūnaitė, konstituciniai straipsniai galioja tiek pat, kiek ir sovietmetį. Akivaizdu, kad po okupacijos Lietuvą užvaldė komunistinis sluoksnis, kurio branduolį sudaro korumpuotų teisėsaugininkų grupė, iš sovietmečio paveldėjusi nomenklatūros gyvenimo papročius. Šiam klanui priklausantys pareigūnai-valdininkai gali įvykdyti bet kokius antikonstitucinius veiksmus, bet teisėsauga jų nelies, o jeigu ir bandytų, tai su laiku bus nuslopinta. Klanokratija beveik visagalė, todėl kol nebus viešai demaskuota visa klaninė sistema, tol ir Lietuvos suklestėjimo nebus.

Akivaizdu, kad sovietmečio korumpuoti valdininkai bei teisėsaugos darbuotojai, uoliai tarnavę represinei okupantų sistemai statant komunizmą, dabartinėje Lietuvoje tapo uoliausiais „europiečiais“, tikrais Briuselio mandarinais. Lietuva pateko į naujo tipo kolaborantų spąstus, kuriuose dominuoja oportunistinio politinio sluoksnio moralė, todėl valstybėje negali klestėti nei politinis, nei socialinis gyvenimas. Dėl to kylanti gausi emigracija yra dėsninga išsigelbėjimo priemonė, o Gedimino kalno griūtis yra pranašingas Lietuvos valstybės griuvimo ženklas bei įspėjimas. Pagaliau žvelgiant į reikalo esmę, valstybės likimui nebeturi reikšmės nei Gedimino kalno ramstymas, nei patriotiškų paminklų statymas Lukiškių aikštėje, nei butaforiškas šimtmečio minėjimas…

Petras Plumpa (g. 1939 m. sausio 6 d. Ratkūnuose, Suvainiškio apyl., Rokiškio apskr.) – Lietuvos disidentas, publicistas, religinis mąstytojas.

1992 m. rugpjūčio 11 d. paskirtas LR Saugumo tarnybos (VSD) generaliniu direktoriumi. Nuo 1993 m. sausio mėn. LR Vyriausybės patarėjas religijų klausimais. 2001 m. kovo 1 d. atsistatydino iš užimamų pareigų:


Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

Pinigai, užsienio pinigai...

Ex nihilo:)

Nacionalinio Saugumo Agentas