Krizės anatomija

Euro šmėkla bastosi po Europą.

O gal pinigų šmėkla, po pasaulį?


Politikai, būk tai, kalti, ne bankininkai.

Tie tai gerai pinigus daro, iš oro.

Gediminas 2011-10-21 09:05:17
Euro „šmėklos“ istorija yra politinio kišimosi į sudėtingus ekonominius santykius pasekmė. Aišku, politikai teigia priešingai, stengdamiesi išsaugoti savo įtaką ir autoritetą. Tų santykių sudėtingumo negali perprasti net įžymiausi bei gabiausi ekonomistai. Tuo labiau nei viena vyriausybė negali ir neturi sukaupusi tiek žinių, kurių reiktų ekonomikos reguliavimui net ir menku mastu. Štai ir gauname neprognozuojamas bei sunkiai suvaldomas krizes. Užuot kūrus valiutos monopolį, reikia pašalinti klūtis valiutų rinkai formuotis - tai būtų kur kas išmintingesnis sprendimas. O Lietuvos litas tampa pranašumu vietoj tariamo atsilikimo.

Pranašumas...

Valiutų rinka...

Sudėtingi ekonominiai santykiai.

Gediminui 2011-10-21 10:40:31
Palūkanos, būtent palūkanos, galop atvedė mus į pasaulinę krizę. Kai pinigai yra daromi iš nieko ir skolinami už palūkanas, kurioms mokėti padaromi nauji pinigai ir vėl paskolinami, ir t.t.

Pinigų gamintojų tarpe atsirado tas, kuris stojo pinigų piramidės viršuje. Šiandien tai - vis dar doleris.

Tų žaidimų meistrai dabar bando padaryti vieningą pinigą pasauliui - tai reikštų visiškos vergijos įteisinimą.

Straipsnio autorius - iš jų, pinigų meistrų, tarpo, jis yra Švedijos Riksbanko vicepirmininkas.

Pirmieji bankai buvo vieta vertybėms saugoti. Jų savininkas gaudavo raštelį, patvirtinantį, kad bankininkas turi tas vertybes. Vėliau tas raštelis (banknotas - bank note) pats tapo vertybe - popieriniu pinigu. Dabar ir jo nebereikia, užtenka įrašo kompiuterio diske. Kurį skolina už palūkanas. Kurį patys ir sukuria - nepriėmę, negavę, neradę ir neturėdami jokių vertybių jam pagrįsti.

Pinigus vadinam lėšomis. Lietuvių kalbos žodynas:

lėšìnti, -ìna, -ìno žr. lešiuoti 2.

×lešiúoti, -iúoja, -iãvo (vok. löschen)
1. tr. R, K, D.Pošk kalkes lieti vandeniu, gesinti: Darbininkai lešiãvo kalkes Šmk. Rytoj pradėsim kalkes lešiúoti Prn. | refl. K.
2. tr. skiesti, miešti: Aš lešiúoju (atleidžiu su vandeniu) vyną tvirtą J. Ar čia lešiúotas karbolius? Kal. Nelešiúok spirito su medum – aš negaliu gerti! Kal. Nelešiúota degtinė par stipri gerti Gr. Čia bra vynas tai vynas: nelešiúoto negali gert – tuoj nuvirstum Šmk. Nelešiúotas uksusas par rūgštus Jrb.
3. tr., intr. prk. gerti (svaiginamuosius gėrimus): Čiupome alaus boselį ir lešiuojame rš. Šiais laikais visi tik lešiúoja, o lešiúoja Vvr. Lešiúoja degtinę gerai Kal.
×atlešiúoti tr. atskiesti, atmiešti: Atlešiúok spirito, gal atvažiuos kuomet svečių Kal. Priš gerant kitas liekarstas reik atlešiúoti Vvr. | refl. tr.: Ar turi degtinės atsilešiãvęs? Kal.

Lešiavo, lėšino, nuo pat pradžių.

Natūraliame Vakarų Anatolijos elektrume aukso yra nuo 70% iki 90%, o senovės Lydijos monetų elektrume aukso yra 45–55%. Tuo remiantis spėjama, kad monetas imta kaldinti tam, kad gauti pelno iš kaldinimo aukso monetų, kurios aukso turėjo mažiau negu natūralus regiono auksas.

Prisilešiavo, prisilėšino.

Suvulgarintas pinigų istorijos atitikmuo maždaug toks: panelė berneliui rašteliu pažadėjo praleisti naktį su juo. Vėliau jai to daryti nebereikėjo, nes tas raštelis pats reiškė naktį su panele, berneliui to pakako. O vėliau tie reikalai tereiškė klaviatūros mygtukų spaudymą.

Štai ir visa krizės anatomija, sakant.

Ką čia bepridursi...