Lietuviški margučiai

Sunku nustatyti margučių kilmę. Šiandien jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Jurgį bei Sekmines.

Egiptiečiai, žydai bei romėnai - žinoma, kad viską žinojo, juk - civilizatoriai.

Prisicivilizavę, matyt, driežų kiaušinius margino.

O lietuviai tai tik seną kalbą teturi...

Tikėtina, jog lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai jų nežino. Margučių tradicijos neturi ir Vakarų Europos tautos, nors spėjama, kad kai kurios tą paprotį yra turėjusios.

Iš kur ir kada slavai ištrūko, Vikipedija nevikipedina.

Ar ne tikėjimu vadinamo klupdymo ant kelių nešėjai mus nuo latvių atskyrė?

Ar ne tuo klupdymu Vakarų Europa, pati parklupdyta, dabar nebeturinti margučių, ir pasižymėjo.

Ir tebepasižymi, beje.

Kam jiem margučius per Velykas margint?

Negi pogani pagonys kokie? 

Per Velykas Jėzus Kristus iš kapo prisikėlė, žydų išėjimo iš Egipto dieną!

Prie ko čia pavasaris, parskridę paukščiai, kiaušiniai, 

ar gandrai, vaikais nešini parlėkę?

Latviai braliukai, vikipedinkitės lietuviškai ir baikit margučius margint!

O mes džiaukimės, kad ir mumis kažin kas pamokino margučius margint!

O gal imkim ir overtonistus kur nors toliau pasiųskim?