2015-09-13

Šiaurės Jeruzalė be automato

Šiaurės Jeruzalė su automatu.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius turi nuolatos aiškintis, teisintis dėl savo priimamų sprendimų pagrįstumo ir logikos. Kodėl į dausas išskrido „Air Lituanica”, kodėl ir po reformų stinga vietų savivaldybės ir privačiuose darželiuose, kodėl tas, kodėl anas?

Vis tik didžiausio atgarsio ir emocijų sulaukia sprendimai, kurie nėra nei pirmaeiliai, nei reikalingi didesnių svarstymų. Mero sprendimas keletą visuomeninio sostinės transporto maršrutų patobulinti angliškomis nuorodomis „airport”, rūpinantis žiopliukais turistais, vienas iš pavyzdžių, kuris demonstruoja, kad sostinė tikriausiai jau susitvarkė su šimtamilijoninėmis skolomis, kasmet didėjančiomis monopolistų tiekiamos šilumos kainomis, nemato problemų dėl kasryt ir kasvakar nusidriekiančių kilometrinių automobilių spūsčių. Rūpestis atvykusiais svečiais yra sveikintinas, tačiau nesuprantama, kodėl jis toks nevisavertis. Juk turistui nesuprantamos ne tik oro uosto, bet ir geležinkelio bei autobusų stočių sąvokos.

Kažkokia diskriminacija kvepia ar kompensacija Vilniaus tarptautiniam oro uostui už kliento – Zuoko „nacionalinių“ avialinijų – nugaišinimą. Smulkesni klausimai: kodėl turistams įpatoginti tik keli (to airport) maršrutai? Ką daryti, kaip orientuotis žmogui, kuris smalsumo vedamas nuklys į šoną nuo 3G ar kito „anglakalbio“ maršruto?

Kam reikėjo viešo spektaklio su daugeliui politikų įkyrėjusia Valstybine lietuvių kalbos komisija, jei a priori žinai, kad ji visada neteisi, kietakaktė, viduramžiška stagnatorė, kurią reikalui esant (o ir šiaip be reikalo, vien iš smagumo, yra pasiruošę išskrosti visas pulkas „kalbajobystės” ekspertų) visada galima pasiųsti velniop.

Velniai nematė tų kelių maršrutų su „airport”, nors geriau miestui ir jo svečiams (ką jau čia bekalbėti apie pačius miestelėnus) būtų jų ir nematyti – tos smarvės ir „bezpriedelo“, kuriuos kelia „airporto“ kaimynai – narkotikų taboro vizituotojai.

Esama ir gerokai rimtesnių, tarptautinio masto mero pranešimų, kurie įsiūbavo R. Šimašiaus sekėjus ir neprietelius.

„Ir štai pristatau jums šviežiausią savo visuomeninį padėjėją – gėrio riterį ir šviesos karį Daniel Lupshitz. Kartu dirbsime, taisysime klaidas, ir vietoj sienų, statysime tiltus (be balvonų)“, – miestui ir pasauliui pranešė meras. Šis „gėrio riteris ir šviesos karys“, spėju, buvo žinomas tik gana ribotam jo draugų ratui. Kai kurie draugai patikslino, kad jis yra „žydas, bet ne tas, liberalas, fašistas, masonas ir iliuminatas“.

Mums įprastas ir savas Emanuelis Zingeris (ne šis), garsėjantis savo užuomaršiškais nuotykiais, galėtų būti laikytinas žvaigžde, lyginant su ponu Lupshitzu.

Šiaip niekas gal ir nebūtų atkreipęs dėmesio į šį paskyrimą, jei ne keista tiek paties R. Šimašiaus, tiek ir politiškai aktyvesnių piliečių reakcija.

Visada yra keistoka, kai tepraėjus dienai kitai pareigūnai pradeda teisintis dėl savo sprendimų. O dar dėl tokių „reikšmingų“! Juk kas yra tas visuomeninis patarėjas – žmogus gera valia, be atlygio, remdamas vieno ar kito pareigūno vykdomą politiką, dalijantis patarimus, kurių galima įsiklausyti, bet nebūtinai vykdyti.

Meras R. Šimašius savo paties ginamojoje kalboje aiškinasi, kad „žydų klausimais pagrindinis (!) patarėjas yra Lietuvos žydų bendruomenė ir Faina Kukliansky.“ Atsarginiam (?) patarėjui D. Lupshitzui skiriamas nišinis vaidmuo – „Vilniaus kaip Šiaurės Jeruzalės įprasminimo ir išnaudojimo šiandienos aktualijoms (pradedant turizmu ir baigiant investicijoms).“ Kažkas panašaus į Ragų ir kanopų kontorą iš „Aukso veršio“, bet jei sostinės meras nėra stiprus Šiaurės Jeruzalės reikaluose, tai kodėl nepasitarus su specialistais.

Tačiau ne viskas pasirodė taip paprasta, kaip galėjo atrodyti. Pasirodo, ir žydas žydui kartais akį kerta, nepaisant egzistuojančių mitų apie šios tautos kone mistinę vienybę. Politikos apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras mano, kad „besimasturbuojantis automatiniu karabinu“ (aptariamasis patarėjas mėgsta pozuoti su ginklais – aut. past.) tegalės sostinės merui patarti, kaip „okupuoti svetimas teritorijas ir ten įkūrus neteisėtas nausėdijas religinės sektos pagrindu aiškinti Lietuvos liberalų sąjūdžiui apie Dievo valios įgyvendinimą?“ Izraelio vykdoma okupacija ar nausėdijų kūrimas, nesunku spėti, tikrai ne rezervinio Šiaurės Jeruzalės eksperto išradimas, bet demokratinėje šalyje, kokia yra Lietuva, gali egzistuoti ir tokia nuomonė.

Dar įdomesni dalykai nutiko su kitu visuomeniniu mero patarėju Ukrainos klausimais Jonu Ohmanu, kuris inicijavo parašų rinkimą po peticija „Vilniui nereikia ginkluoto mero patarėjo Daniel‘io Lupshitz‘o“. Pagrindiniai šioje peticijoje vardijami priekaištai: Izraelio kariuomenės atstovas D. Lupshitzas savo įvaizdyje ir veiksmuose vadovaujasi ginklu ir atmeta tarptautinės teisės principus, pasaulio tvarką grindžia ginklu bei ypatingomis neva Dievo suteiktomis teisėmis vienai tautai ar vienai teritorijai, savo pasisakymuose socialiniuose tinkluose akivaizdžiai kursto neapykantą, įžeidžia asmenų orumą (vienas iš pavyzdžių – prof. Kęstutis Girnius išvadintas „asilu“). Galiausiai – gyvena nelegalioje (pagal Tarptautinio Kriminalinio Teismo 2004 m. išaiškinimą bei Jungtinių Tautų rezoliucijas ir ES poziciją) Izraelio kolonijoje, įsikūrusioje okupuotame Vakarų Krante.

Toks veikėjas laisvajame XXI a. Vilniaus mieste neturi moralinės teisės patarinėti merui.

Tarp pusės tūkstančio peticiją pasirašiusiųjų – nuo Adolfo Schicklgruberio (t. y. Hitlerio) iki Benjamino Netanyahu. Prasminga reakcija į reikšmingą paskyrimą!

Pats naujasis patarėjas savo misiją apibūdina taip: „Bandysiu daryti taip, kad mano religingi tautiečiai Izraelio Valstybėje išgirstų, kad Vilniuje yra nauja karta, bandysiu daryti taip, kad tie patys mano religingi tautiečiai merktų savo šekelius į Vilnių.“ O kol nesusirado normalaus darbo Vilniuje, tol kurs pažintinę TV laidą „Šalom Lietuva“.

Didžiausias kriminalas šioje daug „clickų“ sulaukusioje istorijoje, matyt, asilu išvadintas politologas, nes Izraelio dešimtmečiais vykdoma politika nėra jokia naujiena ir ne patarėjas šios politikos sumanytojas.

Strateginės komunikacijos patarėjai, kurių sostinės meras tikriausiai turi ne vieną, galėtų patarti, kad bet kokį skandalą gali užgožti dar didesnis skandalas. Visuomeninis patarėjas Islamo valstybės klausimais žydiškai atsvarai praverstų.

Šiaurės Jeruzalė

be
automato.

Komentarų nėra: