Lietuvos Lieta

Žiūrėkit, kaip sumontuota:

Słowo Pańskie.

Państwo.

Pan.

Kokios sąsajos!

O mūsų?

Ar valstiečių mūsų valstybė?

Gal šių, kurie kad ir antran paso puslapin, bet rašo nebūtą lotynų abėcėlėj "W" - negi dėl būsimo vokiško=fokiško perskaitymo: falštybė?

Gal gi ne dėl to?

Betgi, po galais, negi išties valstiečių mūsų valstybė?

Be Vytauto Landsbergio senelio Jono Jablonskio būtume veikiausiai neturėję naujadaro ... valstietis:)

Išeitų, jau buvo Simono Daukanto iš braliukų pasiskolinta "valstybė", prie kurios Vytauto Landsbergio senelis "primontavo" "valstietį"!

Taigi - ne "iš valstiečių valstybė", o atvirkščiai!

Tuo labiau įdomus to senelio sprendimas, kad:

Eikit, karaliai, po paraliais, t.y., laukų art - šitaip nusprendė Jonas Jablonskis!

Kodėl jis taip?

Ar tik nebus toji walst- iš Walstibe išvirtus į wealth, o mūsų valstietiškoji valst-ybė naturaliai palūkininkų nuvaryta link false....

Vis per tą nebūtąją lotynuoses "W":)

O - koks sąmokslas: rinkimus laimėję Valstiečiai pernai špygą gavusiam savo vardo kūrėjo, kaip ir krikštatėvio, anūkui geri buvo:)))

Na, bet grįžkim į senesnius, Simono Daukanto laikus.

Tai bent fokusas: latviai valstybės iki 1918-jų metų neturėjo, o mes taigi turėjom, Mindaugą su karūna iš Rygos, kurio laikais popiežiaus palaiminimu ir Aukso bule sankcija padrąsintas Konradas fon Landsbergas prūsų engt atjojo. Taigi, turėt tai turėjom - bet sąvoką, tos sąvokos pavadinimą, pasiskolinom iš latvių!

Ar galėjo taip būt?

Na, aišku, kad negalėjo.

Lažinuos - kai po  (niekada oficialiuose dokumentuose nebūtos) Rzeczpospolitos (Речь Поспо Ли́тая = Rzecs Pospo Lita/Lieta?) Trečiojo padalijimo mus norėjo "suvirškint" - suskaldė mus, kalbas standartizavo, naujadarų kiekvienai įpiršo - tada ir pamiršom senąjį valstybės, kaip sąvokos, pavadinimą galutinai.

O gal

pragėrėm jį?

Paieškokim - juk negali būt, kad neturėjom.

líeta (lieta). 

1. nauda, pelnas: Kas iš anų líeta, kad visi tušti riešutai. Nieko líetos iš supuvusio medžio. Nėko líetos iš to nebėr. Iš tų vištų nieko líetos: lesini lesini, o kiaušio nė pasiutusio. Líetos medis. 

2. tikslas: Įrankiai, tai lietai derantys. Dvi kartali vienais galais į kamaros sieną stipriai įremti skylėse, tai lietai išręstose. 

3. daiktas, dalykas, reikalas: Menkos líetos – pinigų – nėr, neturiu. Pirkčiau, bet menkos lietos (pinigų) trūksta. Tik vienas Vincas laikė tai maža lieta. Tas nėkam lietai nedera. Ir būs esanti líeta tėvų neklausyti. Nėksai jo tose lietose nepranokę. Ta lieta tam dėta, tas šmotas to nora, taip atradom, taip paliksam. Ar tatai yr líeta (ar galima, galimas daiktas) ? Maža líeta (mažas reikalas, maža bėda): tujau užsidėsiu atsarginį ratą, ir būs gal važiuoti. 

4. įrankis: Meistro líetos: ablius, leistuvas, kaltas ir pjūklas. Be líetų joks meistras stalo nepadirbs. 

5. būdas, ypatybė: Tokia jo lieta. 

6. valstybė, valdžia (?): Pasiuntinių skaitės į šešias dešimtis, mažne visi buvo žemaičių didžiūnai, augaloti, o tarp tų patys lietos vyrai buvo. Buvo gi pats lietos vyras, karėje ir ūkėje sumanus. Lietos nuomonėje toksai kiemas vadinos da ūkiu. Pavedė savo valdžią, įduodamas lietos arba ūkės lazdą, krivūle būk vadinamą.

Na ir kas, kad tik šeštu numeriu įrašyta, kad pirmu numeriu dabar - nauda naudininkui:)

Atsirado Lieta!

Štai puikus Algirdo Patacko straipsnis, cituoju:

Tik sustiprėjus bajorijai, labiau išplėtojus LDK administraciją, leičių tarnyba tapo nebereikalinga valdovui.

Bajorai ...

Rasit pas Algirdą Patacką ir 1990 metų Artūro Dubonio leičius, ir 1984 metų Aspirantų bendrabučio (jau buvau iš jo išsikraustęs į Justiniškes:)) "Pastogės" rinkinį ETHOS su "lieta - valstybe" iš DLKŽ.

Tik maniškės, pačios seniausios,

"aukščiau žemės pakylėtosios", dvasiškosios su Dzeuso dukromis maldų deivėmis Litae/Λιταί, menančios tuos laikus, kai visa kas ugny buvo nulieta, Algirdo Patacko straipsnyje nėra...

Tai kas, kad nėra.

Pridėkim.

Ir tada turėsim keturis mūsų Lietos lygmenis:

1. Aukštąjį senąjį seniausiąjį, dvasingąjį, štai netgi kokiu

pavidalu;

2. Bendrąjį, daukantiškuoju valstybiniu dabar vadinamą;

3. Karinį, "leitenanto" laipsniu daugelyje kariuomenių išlikusį;

4. Ir netgi palūkininkų finansiniam lygmeny randame "litus", kurių vardas gal ir gali likti naujojoje eroje.

Pavadinimų tiems užsiėmimams pakanka: leitis/lietis/litus/litas/litavis...

Oi, mūsų litvakus pamiršau...

Nepykit, būkit ger'i:)

Taigi, dabar nė kiek ne prasčiau negu lenkų trys lygmenys:

Słowo Pańskie + Państwo + Panowie.

Tik mes be ponų

apsieinam, Lietuvos Lietos Lietuviai.

O kai ponų nėr - ir tarnų nereikia.

O kai šitokią Lietą turim - ir jos metų skaičiuot nereikia:

Akmens amžius.

Kas turit senesnę?

Parodykit.

Kuo rimčiausiai manau, kad būtina atstatyti senąją terminiją - jei nuo jaunų dienų girdėsim ir matysim Lietuvos Lietą, leičius, liečius, patys būdami lietuviais - paprasčiausiai negalėsim vogti iš savosios Lietos ir jai "kiaulinti"; o tada Lietos gyvenimas ir vystymasis suksis lyg "perpetuum mobile", be ypatingų pastangų.

Kaip nulietas.