Masturbacija

Įvairiais laikais apie masturbaciją buvo labai prieštaringa nuomonė. Viduramžiais ir vėliau masturbacija buvo laikoma gėdingu dalyku, galinčiu sukelti grėsmę žmogaus sveikatai – tiek fizinei, tiek dvasinei. Šiais laikais tokie prietarai gali atrodyti gana juokingai... (Wikipedia)

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje įsigalėjo požiūris, kad dalis psichinę negalią turinčių žmonių turi padidėjusį lytinį potraukį ir sumažėjusią savikontrolę. Kuo didesnis ligonis, tuo drąsiau jis masturbuojasi kitų žmonių akivaizdoje. Dėl šios priežasties dauguma žymių praeities mokslininkų ir medikų galvojo, kad masturbacija veda link pamišimo (irgi Wikipedia).

Masturbacijos kultas ne įsigali, o yra diegiamas.

Cituoju:

Lietuvoje yra patvirtinta lytiškumo ugdymo programa, kurios rekomendacijų, manau, derėtų laikytis ir mūsų įstaigos darbuotojams, siekiant teisingai suformuoti globotinių lytinę raišką.

Tačiau čia vis labiau įsigali masturbacijos kultas, kuris laikomas kone panacėja nuo visų ligų. Psichiatrės* rekomendacija globotinio agresyvumui pašalinti – būtina išmokyti masturbuotis.

Galbūt tada mums nebereikia nei sveikatos įstaigų, nei kultūros, nei sporto, bet vien tik specifinių erdvių, kuriose visi „pasitenkintų“ ir gyventų sveiki, laimingi ir ramūs? Ar visuomenei priimtinas toks požiūris į proto negalią turinčius žmones?

Masturbacija (lot. manus 'ranka' + stupro 'išniekinu')

* Psichiatrai ir sielovadininkai.

Sveikam kūne - sveika ne Psyche kažkodėl, o Siela.

Nepsichuokit.