Politikų portretai

Socialdemokratija yra politinė ideologija, XIX amžiaus pabaigoje atskilusi nuo marksizmo, ir išsiskirianti revoliucinio kelio į socializmą atmetimu bei pasisakymu už laipsnišką, evoliucinį kelią, remiantis demokratinėmis institucijomis. Taip pat socializmas propaguoja rinkos ekonomikos reformą, siekiant užtikrinti didesnį teisingumą ir lygybę, o ne visišką rinkos mechanizmų atsisakymą. Socialdemokratija savo siekiu iškelia gerovės valstybės sukūrimą ir trijų kertinių vertybių: laisvės, lygybės ir solidarumo propagavimą. Pasaulio socialdemokratinius judėjimus vienyja Socialistų Internacionalas.

Vokietijos socialdemokratų kandidatas į šalies kanclerio postą Martin Schulz žada įgyvendinti pastarojo socialdemokratų kanclerio Gerhard'o Schröder'io kairuoliškas darbo santykių reformas, vadinamas "Agenda 2010."

Tai, kad Martin Schulz net vidurinės mokyklos abitūros egzaminų nelaikė ir yra kairysis socialdemokratas, nė kiek nekliudo bičiuliautis su juo 

mūsų politikams, visiškai nesibičiuliaujantiems su mūsų socialdemokratais.

Postas lemia - Martin Schulz su savo "nebaigtu viduriniu" išsilavinimu ne vieną kadenciją vadovavo EuroKongo 

parlamentui.

Kuris leidžia Europos centriniam bankui

30 metų nesiaiškinti dėl savo veiksmų.

Gerhard Schröder buvo atleistas nuo privalomosios karo tarnybos, kadangi jis šeimoje buvo vienintelis sūnus vokiečio, žuvusio II Pasauliniame kare.
 
1951–1958 m. baigė pagrindinę (tuo metu – liaudies Volksschule) mokyklą. Po to mokėsi profesinėje mokykloje, lygiagrečiai dirbo Lemgo miestelyje, laisvalaikiu neblogai žaidė futbolą „TuS Talle“ klube. 1961 m. G. Šrioderis sėkmingai baigė profesinį mokymą, išlaikė egzaminus ir tapo mažmeninės prekybos verslo organizatoriumi (Einzelhandelskaufmann). 1961–1963 m. G. Šrioderis dirbo pagalbiniu darbininku statybose bei tarnautoju įmonėje Getingene.

1962–1964 m. baigė vakarinę mokyklą ir įgijo vidurinį išsilavinimą (Mittlere Reife). Abitūros egzaminus laikė 1964–1966 m. besimokydamas Suaugusiųjų švietimo kolegijoje Bylefelde ir tik po to gavo brandos atestatą. 1966–1971 m. Gerhardas Šrioderis studijavo teisę Getingeno universitete, 1971* m. išlaikė pirmąjį ir 1976 m. antrąjį valstybinius egzaminus (Staatsexamen).

1976 m. tapo advokatu, 1978–1990 m. aktyviai vertėsi advokato praktika.

1998–2005 m. ėjo Vokietijos Vyriausybės vadovo pareigas, sprendė svarbiausius Vokietijos politikos klausimus ir formavo jos strategiją bei įgyvendinimą.

2005 m. kancleris G. Šrioderis tapo Rusijos koncerno „Gazprom“ Stebėtojų tarybos pirmininku. Toks netikėtas karjeros posūkis labai nustebino tiek Vokietijos, ES, Europos Parlamento narius, tiek ir įvairių valstybių politikus bei žiniasklaidą. Ekskancleris, ilgą laiką derėjęsis dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo, gavo aukštą (vadovaujamą) postą Rusijos energetikos sektoriuje: tapo stebėtojų tarybos pirmininku stambioje bendrovėje.

G. Šrioderio metinis atlyginimas – 250 000 eurų per metus. Kilus skandalui, tarptautinėje bei Vokietijos, ES narių žiniasklaidoje teigiama, kad V. Putino vadovaujamai Rusijai pavyko įsiūlyti netiesioginį kyšį vienam buvusiam svarbiausių ES šalių vadovų.

Rusijos žiniasklaida išplatino ironiškus vertinimus (pareiškimus), kad už tokią palyginti menką sumą (kokią gaus G. Šrioderis dirbdamas Rusijos koncerne) neįmanoma papirkti kad ir Rusijos dūmos deputato.

 Gerhardas Šrioderis taip pat dirba konsultantu Rotšildo investiciniame banke (Investmentbank Rothschild) bei Šveicarijos Ringier-Verlag leidykloje. Greta šios veiklos jis yra JAV PR agentūrų laisvai samdomas referentas bei kalbėtojas, už savo veiklą gaunantis autorinius honorarus.

 Gerhardui Šrioderiui 2006 05 23 Rygoje buvo paskirtas Didžiausios nesėkmės politikoje Murphy prizas – už tai, kad pasitraukęs iš Bundeskanclerio posto, politikas apsiėmė vadovauti europinio masto projektui – Šiaurės Europos dujotiekiui, ignuoruojant ES narių Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesus.