Vikingų Laivas Kaune

1. Plakate 

matome Kauno herbą jau su tauro kakton „įkaltu" kryžium.

2. Tekste skaitom apie pirmuosius lietuviškus plakate matomus pinigus - monetas/mainetas;

jokie jie ne pirmieji. Monetos - kartu su kryžiuočių mums klupdyti nešamu kryžium ėjusių Senuoju vadinamo Testamento Pakartotojo Įstatymo Knygos turėtojų atsinešamu Valdymo Receptu: saviems skolink be palūkanų, o iš svetimų imk palūkanas, ir tu valdysi, o tavęs nevaldys niekas 

- įrankis, valdymo įrankis..

3. Ankstesni už šias monetas/mainetas - „lietuviški ilgieji",

arba „kapos" (sidabro lazdelės su įkartom; rusiškas „rublis", beje, reiškia tą patį: рубить=kapoti/kirsti). Mūsų protėviai tų 2-am punkte išvardintų Apgaulės Meistrų kaldinamas mainetas išlydydavo į kapas, taip kovodami su ta Apgaule (monetos savikaina skyrėsi nuo tariamos/deklaruojamos jos vertės).

4. Vyčio skulptūros prie Kauno pilies atidengimas liepos 5-ą dieną priderintas prie liepos 6-tą švenčiamos „Lietuvos vienytojo" Mindaugo karūnavimo svetimųjų - popiežiaus - suteikta karūna, kurią ta proga apsikriegštijusiam Mindaugui iš Rygos atgabeno kryžiokų 

komtūras Andrius Štirietis. Mano supratimu, Mindaugas

bus „prapylęs" krieg'e/kare, jei sutiko apsikriegštyti klaupdamasis prieš karūnos, reiškiančios, jog jis tampa Šventosios Romos imperijos vietininku Lietuvos žemėje, davėjus. Liepos 6-tąją švenčiu kaip savo gimtadienį, bet kaip Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos - nešvenčiu. Beje, ir Kvedlinburgo moterų vienuolyno 

raštininkės savo 1009 metų analuose rašo apie Lietuvą, o ne apie „Nesuvienytas Lietuvas."

5. Savo kriegšto ir karūnavimo svetimųjų karūna proga „vienintelis" Lietuvos karalius (Ir Gediminas,

ir kiti mūsų valdovai save laiškuose Vakaruosna tituluodavo Rex/Karaliais, ir vakariečiai tai pripažino/neprieštaravo) Mindaugas kryžiokams padovanojo Rikojotą,

kur buvo Senosios Lietuvos pagrindinė Ramovė/Ramuva - Žinyčia; tik kad kryžiokai šitos „dovanėlės" nepajėgė užkariauti:)

6. Neužilgo po Mindaugo kriegšto ir „karūnavimo" mūsų protėviai sukilo, Mindaugas atsimetė nuo kriegšto ir atsisakė to „garbingojo" Popiežiaus vietininko

„suvienytoje" Lietuvoje titulo. Deja, sukilimo vadas Herkus Mantas 

po pusantro dešimtmečio trukusios kovos žuvo, buvo išžudyta tūkstančiai prūsų, likusieji gyvi prūsai tapo kryžiuočių vergais, kiti, ieškodami prieglobsčio, pabėgo į dar likusias laisvom Lietuvos žemes.

7. Jau minėtame Rikojote ar šalia jo tebėra ir senesni už „lietuviškus ilguosius" lietuviški pinigai - gintaras (Google: gintaras kaip mainų priemonė),

ten

prasideda ir Gintaro Kelias,

(pažiūrėkit 

- mūsų puskvaišiai parsidavėliai jį Peterburge pradeda:))) kuriuo mūsų protėviai irklais, vikingų/vykingų irklais amžių amžiais gabeno gintarą. Mes mokame paaiškinti Vykingo/Vikingo vardą - tas, kuris vyksta/išvyksta/parvyksta - o skandinavai nemoka. Vykingų kapuose Britanijoje

apstu gintaro,

o Vikingų kapuose Skandinavijoje jo nėra.

8. Vytis - 

vėlesnių laikų Lietuvos simbolis, kai imta gyventi tankiau ir keliauti ne tik vandens keliais, upėmis, bet ir sausuma - tada ir prireikė sausumos transporto, tada ir radosi Karžygys Ant Žirgo.

9. Klaidą darom „išvarę" Vytį iš Vilniaus (Lietuvos Respublika - 2018 ir jos Seimas:)))):

jo vietą ten. O Kaune - Santakoj/Gintaro Kelio Mieste -

turėtų stovėt senesnės Lietuvos simbolis: Vykingų Laivas.

Daugiau: http://www.sarmatas.lt/07/visu-laiku-lietuviams/

Ne, ne visų laikų 

lietuviams!

Ne aš čia aiškinu - graikai ir keltai aiškina.

Beje, pernai, gegužės 12-tą mūsiškiai, Litvinai, Vikingų laivu keliaujatys iš Gardino Klaipėdon,

lankėsi Kaune.

Gyvenvietė Neries ir Nemuno santakoje buvo įkurta vėliausiai X a. Manoma, kad Kaunas minimas 1030 m. arabų aprašymuose. 1140 m. arabų geografas al Idrisijus šiose vietose mini Qaynu arba Qanys gyvenvietę, kuri galėjo būti dabartinio Kauno vietoje. Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis. Kryžiuočių heroldo Vygando Marburgiečio kronikoje Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. Miestui 1408m. suteikus Magdeburgo teises ir įkūrus jame Hanzos kontorą, sparčiai plėtojosi prekyba ir amatai. XV a. pradžioje tai buvo vokiečių pirklių miestas, o XVI a. pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. 1539 m. jis pavaizduotas Olaus Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.

Carta Marina (lot. Jūros žemėlapis....