EK BlockChain Projektus Finansavo Nuo 2013-jų

Pernai, 2018 metų vasario 1-ji:

Europos Komisija skelbia ES blokų grandinės stebėjimo centro ir forumo veiklos pradžią

Vasario 1 d. pradeda veikti ES blokų grandinės stebėjimo centras ir forumas.

Juos Komisija įsteigė palaikoma Europos Parlamento, atstovaujamo Jakobo von Weizsäckerio,

neseniai parengusio pranešimą dėl virtualiųjų valiutų.

Europos Komisija blokų grandinės projektus finansavo nuo 2013 m. pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programas (Septintąją bendrąją programąIeškoti šios nuorodos vertimųEN••• ir programą „Horizontas 2020“). Iki 2020 m. su blokų grandinės technologijomis susijusiems projektams finansuoti gali būti skirta iki 340 mln. EUR.

Ar girdėjot šitokių dalykų iš Lietuvos Valdžios, Lietuvos Europarlamentarų ar, galų gale, Mokslininkų, 2013-tais metais?

O gal girdėjot 2014-tais metais?

O gal 2015-tais?

Ar 2016-tais?

Aš negirdėjau.

Tik gąsdinimus girdėjau/girdėdavau ir lupti gavau/gaudavau/tebegaunu.

O štai ką dar pernai mums, lietuviams, „transliavo":

Palyginkit, jei netingit.

Irgi pernai:

– Kai kurie ekspertai itin giria blockchain ir sako, kad ši technologija bus labai plačiai pritaikyta. Ar tai atneš daugiau saugumo? Regis, kad nulaužti daugybę serverių yra sunkiau, nei įveikti vieną? 

– Su tuo yra susijusios dvi didelės problemos. Mes sakome, kad blockhain turi daug serverių, t. y. dalyvių (angl. nodes), tačiau jie nėra lygūs. Galingesni serveriai turi daugiau pajėgumų, tinkle gali atsirasti ir superkompiuteris, kuris turės daugiau įtakos nei kiti tinklo kompiuteriai. Kitas dalykas – patys kompiuterių tinklai. Tarkime, jūs norite turėti prieigą prie 10 tūkst. „Windows“ kompiuterių ar serverių. Tam sprendimų tikrai yra, pavyzdžiui, JAV Nacionalinės saugumo agentūros sukurta programa „EternalBlue“, kuri leidžia įsilaužti į bet kurį „Windows“ kompiuterį. Blockchain turi dar vieną didelę problemą – jei vienas asmuo ar organizacija kontroliuoja 51–52 proc. tinklo kompiuterių, jis gali keisti visą blockchain be kitų 49 proc. naudotojų sutikimo. Kinija tokiomis technologijomis labai domisi, nes iš 500 galingiausių pasaulio superkompiuterių bene 300 gali būti Kinijoje. Taigi, kodėl ne, jų vietoje aš irgi daryčiau tą patį. Jie turi apie 57 proc. visos kompiuterių pasaulinės galios, todėl praktiškai gali kontroliuoti bet ką. Žmonės, kurie sukūrė šią technologiją, darė viską dėl anarchijos. Tačiau mes nesugebėsime pakeisti to, ką kontroliuoja didžiosios bendrovės ar didžiosios valstybės, į technologijas, kurios leidžia žmonėms būti anonimiškiems ir laisviems.

 – Susidaro įspūdis, kad netikite blockchain technologijos ateitimi? 

– Manau, kad skaitmeninės valiutos neabejotinai yra ateitis, tačiau jos neturėtų būti paremtos dabartinėmis technologijomis. Valstybės reguliuoja bankus ir kontroliuoja, kiek pinigų galima išleisti. Kriptopasaulyje pinigus galima kurti laisvai. Juos „kasant“ sunaudojama daugybė energijos, o juodojoje rinkoje kriptovaliutos naudojamos daug dažniau nei kitur. Kol didelės prekybos įmonės ir bendruomenės, tokios kaip „Amazon“, kriptovaliutų neįsileis, jos turės labai mažai vertės. Tai nekontroliuojama aplinka, o blockchain nėra ta technologija, ant kurios galima pastatyti ekonomiką, būtent dėl minėtų silpnybių. Ir problemos su kriptoplėšimu tai tik paryškina. 

– Žmonės, kurie kasdien tiesiogiai nesusiduria su interneto saugumo problemomis, apie jas dažniausiai išgirsta iš žiniasklaidos. Ji, savo ruožtu, daugiausia praneša apie didelius įsilaužimus. Gali susidaryti įspūdis, kad technologijas piktiems kėslams naudojančių žmonių yra labai daug. Kokia tikroji situacija – ar hakeriai laimi šias protų lenktynes?

– Saugumo bendrovės turi paklusti įstatymams, o programišiai – ne. Jei lygintume išsilavinimą ir galimybes, esame vienodame lygmenyje, tačiau mes, kaip bendrovė, negalime slapta įrašyti antivirusinės programos į jūsų kompiuterį. Tam reikia sutikimo. Įsilaužėliai savo programas įrašyti gali, ir būtent tai yra priežastis, kodėl jie visuomet bus vienu žingsniu priekyje. Mes norėtumėme savo produktus pagerinti ir gauti daugiau duomenų iš vartotojų. Kiekviena programa prašo vartotojų pasidalyti duomenimis tam, kad būtų galima ją tobulinti. Dažniausiai žmonės sako „Ne“. Kuo labiau atsiveriame technologijoms, tuo labiau atsiveriame ir galimoms atakoms. Po beveik 30 metų mes vis dar kalbame tomis pačiomis temomis – stiprūs slaptažodžiai ir įtartinos nuorodos. Jei kažkas internete atrodo įtartina, tikriausiai taip ir yra, bet žmonės spaudžia iš smalsumo. Jei pažiūrėtumėme į kenksmingas programėles prieš 15–20 metų, hakeriai stengėsi būti matomi, nes darė tai dėl šlovės. Nulaužto kompiuterio ekrane galėdavai išvysti sprogimus, kaukoles ar kitų keistų dalykų. Kalbame apie laikus prieš „PayPal“ ar bitkoiną, kai lengvai keistis pinigų negalėjai. Dabar turime anoniminius mokėjimus, o programišiai gauna daugiau naudos būdami įsilaužėliais, nes rizika, kad juos suseks, labai maža. Todėl šiandien hakeriai nebenori būti matomi. Kompiuterizacija padalijo visuomenę. Žmonės, kuriems virš 70 metų, nelabai supranta, kas tai ir kam tai skirta. Netgi žmonės, sulaukę 60-ies, dar stovi ant ribos. Jaunimas irgi nesirūpina saugumu, tačiau yra pasiryžę paimti praktiškai bet ką, ką tik gali gauti. Jie sako, aš sutinku, man nesvarbu, tik duokite ką nors nemokamai. Ir tai yra atvira erdvė tiems, kurie gali šią sistemą išnaudoti. 

– Žmonės puikiai suvokia, kad durims reikia spynos, antraip kyla rizika netekti daiktų. To negalima pasakyti apie virtualią erdvę. Vis dėlto auga karta, kuri daug geriau supranta internetą. Ateityje, kai vis daugiau turto bus virtualioje erdvėje, galbūt požiūris į kibernetinį saugumą pasikeis savaime? 

– Manau, kad saugumo produktų rinka nesugebėjo to išaiškinti jaunesnei kartai. Man sunku to išmokyti net ir savo vaikus. Mes nesugebame jiems paaiškinti, kad atsainus požiūris yra netgi blogiau nei durys be spynos – tai atidarytos durys, už kurių guli visi jūsų pinigai. Didžiulis sukrėtimas įvyko tuomet, kai žmonės suvokė, kad duomenimis, kuriuos jie patys teikė „Facebook“, buvo pasinaudota ir jie perduoti pašaliniams. Manau, kad tokie dalykai atsitiks vis dažniau. Jei pasinaudojus kompiuteriais išrenkamas kas nors, ko tu nenorėjai išrinkti, ir dar tokiu būdu, kurio tu iki galo nesupranti, – manau, kad tai gąsdina daugybę žmonių. Neigiamos saugumo tendencijos dar tęsis, tačiau vėliau padėtis pagerės. 

– Etiški programišiai ieško saugumo spragų ir padeda bendrovėms apsisaugoti. Ar ši bendruomenė galėtų pagelbėti, jei įmonės jai suteiktų daugiau galimybių? Tarkime, jei aktyviau siūlytų vertingus apdovanojimus? 

– Tai problemiška, nes jei tokie testai ir atliekami, dauguma bendrovių už tai nemoka. Jie netgi neskiria pinigų, kad pamokytų savo darbuotojus. Per visą savo karjerą girdėdavau tik apie naudojamus produktus, bet, išskyrus priminimus apie slaptažodžius, niekada nebūdavo aiškinama apie saugų elgesį. 

– Žmonės kasdien susiduria su galybe problemų, o šalia to saugumo ekspertai jiems dar primena, kad reikia jaudintis ir dėl skaitmeninio saugumo. Galbūt dėl to šią problemą ir sunku paveikiai pateikti. Ar vienintelis būdas, kad žmogus pradėtų į tai žiūrėti rimtai, yra pačiam tapti auka?


Vėlgi pernai:

„Panašiai, buvo su internetinių tinklalapių atsiradimu. Nemažai kompanijų, kurios nepripažino interneto iš pradžių ir neprisitaikė, vėliau prarado savo rinką ir tiesiog bankrutavo. Ankščiau buvo manoma, kad internetas (WEB) bus naudojamas tik blogiems tikslams (pornografija, kiti nusikaltimai), tačiau ilgainiui požiūris pasikeitė“, – sako pašnekovas.