Kova Dėl Postų Briuselyje

2019-07-01
Besikeičiantys galios centrai mažina Lietuvos įtaką ES

Sudėtingos ES postų dalybos atskleidžia augančią europinių partijų reikšmę, o daugumos lietuvių politikų menkas įsitraukimas į jų veiklą mažina Lietuvos įtaką priimant bendrus sprendimus, sako diplomatai.

Briuselyje nuo sekmadienio vykstančiose derybose dėl svarbiausių institucijų vadovų postų daugiausia dėmesio skiriama ne geografiniam ar lyčių balansui, o partinei priklausomybei.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderių pasiūlymą, kad Europos Komisijos pirmininku taptų socialistų kandidatas olandas Fransas Timmermansas, sekmadienį atmetė dešiniuosius vienijanti Europos liaudies partija (EPP).

Partiniuose pasitarimuose, kuriuose svarstomi kandidatai, nedalyvavo nei Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei premjeras Saulius Skvernelis, nei kiti šalies politiniai lyderiai.

Jokiai partinei Europos politinei šeimai nepriklauso ir išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvių įsitraukimą į partines derybas stabdo tai, kad pagal Konstituciją prezidentas negali priklausyti partijai, o pagal susiklosčiusią tradiciją būtent prezidentas atstovauja Lietuvai viršūnių susitikimuose.

Keli diplomatai sakė, kad D. Grybauskaitės nepartiškumas gerokai sumažino jos šansus tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke, nors ji puikiai atitinka kitus kriterijus – turi didelės europinės patirties, yra moteris ir atstovauja Rytų Europos regionui.

2019-07-01
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel į Briuselį atvyko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose parengę planą, pramintą „sušių susitarimu“.

Pagal jį 28 ES lyderiai Europos Komisijos pirmininku paskirtų olandų socialdemokratą F.Timmermansą, o ne jo varžovą, vokiečių konservatorių Manfredą Weberį.

Tuo tarpu M.Weberis būtų siūlomas Europos Parlamento pirmininku, o koks nors liberalas taptų Europos Vadovų Tarybos pirmininku.

Tačiau A.Merkel pateikus šiuos pasiūlymus kitiems centro dešinės lyderiams Europos liaudies partijoje (EPP), kai kurie jų sukilo ir pagrindinį viršūnių susitikimą teko atidėti vyriausybių vadovams vaikštant po šalutinius susitikimus.

Darbo vakarienę sekmadienį lyderiai pradėjo beveik trimis valandomis vėliau, bet po valandos viršūnių susitikimas buvo sustabdytas, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas galėtų individualiai pasikonsultuoti su lyderiais.

D.Tusko biuras socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad viršūnių susitikimas bus pratęstas, „kai tik baigsis dvišaliai susitikimai“, bet ir po šešių valandų jie dar nebuvo pasibaigę, o buvęs Lenkijos premjeras toliau bandė sugrąžinti konservatorius.

Naujo kompromiso paieškos tarp ES lyderių Briuselyje gali užsitęsti iki pirmadienio. Jei jiems nepavyks susitarti, liepą gali būti šaukiamas dar vienas neeilinis susitikimas.

„Šis viršūnių susitikimas buvo labai prastai parengtas“, – sakė vienas Europos diplomatas, pasipiktinęs tuo, kad trūko konsultacijų prieš sesijos maratoną.

Pretendentas turi užsitikrinti 21 iš 28 ES lyderių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, paramą.

Kaip viena iš galimų datų naujam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui minima liepos 15-oji.

Tokia data galėtų sujaukti naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos planus. Dabar jis planuoja, kad pirmojo vizito į užsienį vyks liepos 16-ąją į Varšuvą.