2013-04-30

Bajų arijai

Nuo čia atsispirkim:

kunigą mums paskolino senovės germanai, šitokiu būdu atsiradę.

Iš pietų anie atsirado, iš galinių galų kaimynų, bo kaizeris Cezaris juos taip pakrikštijo, idant franko Karolio pagalba vėliau galėtų būt įkurta Šventoji prancūziškoji Germaniškoji Romos Imperija.

 ....

Iš šiaurės jie atsirado, iš banditaut ėmusių Sueivijos vikingų.

A, kaip jūsų mylistoms labiau patinka...

Kad bavarai yra germanai, gal niekas nesiginčys?

Der volle Name der Baiern lautete ursprünglich keltisch-germanisch baio-warioz. Überliefert ist dieser als Baiwaren, Baioaren, Bajoras, latinisiert Bavarii, Baioarii.

Es wird angenommen, dass es sich dabei um ein Endonym handelt.

Pranas šituos bajoraičius užmatė.

Graži bajoriška sodyba.



Bajavi tokie, bajorai.

Tik jauni dar, junkeriai...                  

Užaugo paskum.

Hinter dem Erstglied baio steckt der Name des keltischen Stammes der Boier, der auch im Landschaftsnamen Böhmen (germanisch boio-hemum, „Heim der Boier“, lateinisch dann Bohemia) erhalten ist.

Bohema - išvystyto bajorizmo požymis.

Baioaren, BajoraiBaioarii.

Bajų arijai.

Kas nepažįsta?

Apsidairykit aplinkui!

2 komentarai:

audrius rašė...

Novytų(navatnų) jorėnų maž palika, alia unt Vilnų santąkąs(susnėrimo, nerti, Nėris,,,) da lika pora žyvų ...vo...jorių. Kunigaikštis Vilgaudas ir Radastėlė Aušravilenskytė(Rosa Liuksemburg) :

https://fbcdn-photos-h-a.akamaihd.net/hphotos-ak-prn1/s720x720/11500_497719133609972_872041499_n.jpg


Kunigaikštis Vildaugas :) Patinka · 2 · Reply · Balandžio 19 d.

Audrius Kovas Kaip arkokatedra ir jai pastatytas kūnigeistčio varpinė su bokštu! Murai, varpai, arkos, aukurai,,,, tik laikini šioj žėmėj statiniai, o jūs gyvi didingo gyvo Vilniaus regalijai per amžius plauksit amžinai.... Gyviesiems Vilniaus simbuolams Kūnįgeistčiu Vilgaudu ir Radastėlei Švieskvilnei:) Redaguota · Patinka · Reply · Redaguoti · Prieš 2 val.

Austė Drukteinė Patys pačiausi! Kunigaikštis ir Rožytė...:) Senamiesčio legendos. Redaguota · Patinka · 85 · Reply · Balandžio

audrius rašė...

Bajorai, bajari, varijai, bajai, baba jar= tėvas žaižaruojantis, didejantis, augantis, auksas, jarkyj, jarku likes, ježerėlskis, jarve..., žydintis, žyds, javrej, jarkost, jew, jewveler, džin, didžiun, jan, pan, papa jan, babajan, julijus, džiulai, sauliu, saulės rats, blizgantis, bizuterija, biser, ser, ,,,,, ir tttt, ir ttttt.
Paskaityk apie pažirusius turtus į šukes ir gal susdės žerintis svieto puzlas, nes čia kaip ir big mark ete, užeini ir akys raibsta, visko yra ir visko reikia, bet suraskt ten grūdą, sėklas, vaisių, uogą, žolę, to ko tau tikrai reikia, kas būtina, tai tik didelių pastangų dėka surinksi tuos kelis grūdus duonai, jei pasiseks, o sodybos sėklytėlėj viskas po ranka, viską pauost ir pačiutpyt gali, a jei gumbo kokio noris tai iš duobės pasimk. Atsargu - negaišu. Visą gamą gaminių gama tų gamtos tonų gamina gamtos kūnams, vaikams, o promenade pramonės gaminių kūrėjai pateikia savo kūrybos gaminių gamą kaip iš gausybės ragų su vieninteliu tikslu pašerti besotį aukso pelnėjimo veršį, kad kuo galingesnį red bulį turėti ir didžiunu didžiu galybėse žėrėti. Gal prieš daug tūkstančių metų buvo kitaip? Gal baltoji šviesa buvo margesnė o tiesa tiesesnė? Gal žvaigžnių šviesa dzintaru žerėjo, o dabar gintaru žiba at aukso aura žaižaruoja, baltos šviesos iš balos vaivorai?
Eugenijau, kiek šviesoje vaivos rykščių yr? Kiek yr tamsų? Kiek gi yra tyrų? Ir kiek matų?
Oi, ne, neskubyk su guglu, žodynu, su proto ir minčių raizgalynu! Šiai matų gamai tai gamtos, tu skaičių rykštę išsitrauk ir tyrai dėmėnis šviesos matų intrauk, tik negudrauk, o paprastai su skaičiais, matais paatvirauk ...

paskribinu da tau mankštelę mažą, kuria turbūt Kantas naudojo: žiurėti į juodą tašką geltoname lauke, kol nepradės taškas- dėmė žerėti, o tada nukreipti žvilgsnį į baltą lauką. Vakar užrodęs žmogus šį pratimą, sakė, kad tai kalbos kodas nuo Kanto ar kažkaiptai panašiai. Gamta(fizika) jo(reiškinio) pakankamai aiški, bet matematika jau tamstos sritis, kuri reikalinga vizikos mokslui materikai suskaičiuoti, kad kalbos ryšius atpainioti-suprasti-paleisti, vėl gi vizikos mokslui, kad tiesiai- suprantamai-toniškai gamtai kalbėtume ir jos visą gamą tonų tyroje tekančių gamtoje regėtume, girdėtume ar dar kaip kitaip jaustume(priimtume- persiustume)... Gal jau metas?:)