Lietuvoje vykęs sukilimas atitraukė dalį Rusijos pajėgų nuo Lenkijos sukilimo malšinimo, sukilimas sulaikė dalį (kieno gi?) jėgų, kurios galėjo būti nukreiptos slopinti Prancūzijos revoliucijai.
Ar kas kitas, už jų, germanų, pasislėpęs?
O švenčiam „išsivadavimą“ ne iš trijų, o iš vieno.
Prancūzų revoliucija:)
Nepaspėja visur...
Na, bet...
Orient Express!
P.S. Mano komentarai:
23. Vikipedija --> 3. Lietuvis, LR pilietis 2014-04-24 20:09 IP: 84.15.184.141
T. Kosciuškos sukilimas. 1794 m. balandžio 23-24 d. naktį sukilėliai užėmė Vilnių. 24 d. Vilniaus rotušės aikštėje Jokūbas Jasinskis ( 1761 m. liepos 24 d. – 1794 m. lapkričio 4 d) paskelbė Lietuvos sukilimo aktą. Jasinskiui patikėjo miesto komendanto pareigybę, kuri įpareigojo rūpintis miesto gynyba. Vyko pasiruošimai mūšiui su rusais, gegužės 3 dieną Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos sprendimu, jis buvo paskirtas Lietuvos Ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, jau gegužės 7 dieną prie Vilniaus įvyko kariuomenių susirėmimas, sukilėliai dominavo mūšyje. Už Vilniaus gynybą, gegužės 11 d. , jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Jasinskis sukilimo vardan kvietė Lietuvos ir Baltarusijos valstiečius jungtis prie sukilimo. Dėl šito poelgio atsirado trintis su bajorija, be to pats Jasinskis buvo kraštutinių pažiūrų žmogus (jakobinų rėmėjas, Prancūzijos revoliucijos metu), todėl jau 1794 gegužės 21 d. T. Kosčiuškos įsakymų J. Jasinskis buvo pakeistas kitu kariuomenės vadu. Nors ir pažemintas pareigose, Jasinskis liko tarnauti, dalyvavo birželio 26 d. vykusiame mūšyje prie Solovo (Baltarusija), kuriame sukilėliai susitiko daug didesnes Rusijos pajėgas. Po mūšio Jasinskis atsistatydino iš tarnybos kariuomenėje ir išvyko į Varšuvą. 07. 15 d. Vadovavo Nerevo fronto sukilėlių pajėgoms Palenkėje. Rugsėjo 29 dieną jam įteiktas aukso žiedas su išgraviruotais žodžiais: „Tėvynės gynėjas“. Šis apdovanojimas buvo skirtas 1794 m. sukilime pasižymėjusiems dalyviams. Dėl artėjančios itin didelės generolo Suvorovo kariuomenės, T. Kosciuškos įsakymu visi sukilėlių daliniai traukėsi į Varšuvą. Jasinskiui buvo paskirta ginti teritoriją nuo Vyslos iki Targowek. Lapkričio 4 dieną buvo šturmuojama Praha, Varšuvos priemiestis, išlikusi istorija jog Jasisnskis atsisakė dar toliau trauktis: „Kodėl trauktis dabar, jei mes pasirengę kovai? Gėda bėgti iš mūšio“. Jis žuvo nuo durtuvo padarytos žaizdos. Palaidotas Varšuvoje Kamionek bažnyčioje.
24. Galicija - mūsų galiniai --> to 22. alex 2014-04-24 20:31 IP: 84.15.184.141
Ukraina yra ne Rusijos Okraina, bet Lietuvos Okraina - nes Galicija. Rusija gimė 1612 11 04, kai mūsų po laimėto 1610 metų Klušino mūšio, kada Rusijos caras Vasilijus Šuiskis buvo paimtas nelaisvėn, Maskvos Kremliuje paliktą mūsų įgulą Minino ir Požarskio vadovaujami sukilėliai išvarė iš Kremliaus, ši diena ir dabar, ir iki 1917 metų - pagrindinė Rusijos nacionalinė šventė. O dėl mūsų bajorų ir lenkų šlėktų pijokystės pabaigos iš dalies sutinku, o iš dalies - nes ne visi tada baigė pijokauti, o ne visi ir buvo tokie. Lietuvą po to ne Rusija okupavo, o ją pasidalino 3 valstybės. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi LDK teritorijos dalis, t. y. etninės lietuvių žemės, ir Kuršo kunigaikštija atiteko Rusijai (iš viso 120 000 km² teritorija su 1,2 mln. gyventojų). Ši teritorija Rusijai priklausė iki I pasaulinio karo. Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“. Austrijai atiteko pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo Bugo).
O švęsti, vis tik, stengiamės globalius pralaimėjimus, kaip kad Mindaugo paklusimą Šventajai Romai, gal ir istorinių priešininkų šmeižtą, kaip kad Meiseno Kunigaikščių mokyklos dėstytojo istoriko Georgo Fabricijaus XVI a., žinoma, nesufabrikuotame Kvedlinburgo moterų vienuolyne nežinomo autoriaus liudijimo nuoraše rastą Lietuvos vardo paminėjimą žmogžudystės byloje, arba, geriausiu atveju, laikinus laimėjimus.
Svarbu, kad tie švenčiami įvykiai ar prasimanymai būtų „politiškai teisingi“...
P.P.S.
Rusiją paragino ... Seimo vicepirmininkai socialdemokratas, liberalas, „darbietis“, „tvarkietis“, opozicijos lyderis konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas bei šio komiteto narys konservatorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas...
P.P.S.
Pranešimai
