kalėdóti, -ója, -ójo intr. KBII197, J, Š; M
1. R rinkti Kalėdų dovanas.
2. elgetauti: Toks jaunas ir kalėdoji, eitum malkų kapot Dgl. Rudenį ulioja, o žiemą kalėdoja Vj. Nenori duonytės valgyti dirbdamas, tai valgysi duonelę kalėdodamas Kp. Išėjo svietan ubagautų (kalėdotų) BsPII239.
3. apie Kalėdas apsilankant rinkti duokles (apie kunigą ir bažnyčios tarnus). Atvažiavo pri jo tėvų kunigai kalėdodamys M.Valanč.
apkalėdóti tr.
1. apeiti kalėdojant; plg. kalėdoti 3: Jau kunigas apkalėdója visą sodžių Rm.
2. prk. apvaikščioti ieškant ko pasiskolinti: Visus apkalėdójau, bet nieko negavau Vb.
atkalėdóti intr.
1. ateiti elgetaujant, kalėdojant: Ubagas atkalėdójo lig mum ir toliau neėjo, grįžo atgal Ėr.
2. JD226 ateiti kalėdojant; plg. kalėdoti 3.
pakalėdóti tr.
1. paelgetauti, parankioti aukų: Nežinia, kam atėjo į galvą skatiko pakalėdoti grabui rš.
2. prk. pamesti, praganyti: Nėrinį pakalėdojau KlvrŽ.
sukalėdóti tr.
1. suelgetauti: Vis ką nors namams parnešdavo, sukalėdodavo P.Cvir. | refl. tr.: Mat sena esu, susikalėdojus keletą skatikėlių, nusiperku Bs.
2. refl. tr. prk. susiskolinti: Pereisi per svietą ir susikalėdósi Trgn.
60 eurų.
Gailestingoji-ašaringoji Bažnyčia galėtų pastebimai pakeisti padėtį, pavyzdžiui, atsisakiusi labai nedidelės savo nekilnojamojo turto dalies.
Betgi ne, kam tas vargas, rūpestis ir milijoniniai nuostoliai.
O juk Bažnyčia ne tik kad penima reguliariomis valstybinėmis dotacijomis, bet ir nemoka nekilnojamo turto ar pajamų mokesčio.
Ką čia bekomentuosi...
Dwars.
Kunigystė.
Propinacija.
Turtai buožinyčios - iš ten.
Kodėl Lietuva, kurioje bažnyčia atskirta nuo valstybės, teikia jai lengvatas?
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą