Pelnas

Pelnas – ūkinės₁ veiklos finansuose, iš veiklos gaunama nauda₂, išreikšta piniginiais₃ vienetais (turto₄ padidėjimas). Pelnas gaunamas, kai veiklos generuotos pajamos viršija tai veiklai sunaudotas išlaidas. Pelno atvirkštinis variantas yra nuostolis (išlaidos didesnės nei pajamos).

1.Ūkionomika:) 

2. Nauda un soda nauda:(

3. Pinigai pinga. 

4. Turtas (Kredito ir finansų įstaigos:))

Mieli tautiečiai!

Kaip žinia, mūsų neūkionomiškais laikais vieni gauna pelną (:))),

ir dar kokį!, kiti gi gal ir nepelnytai po žemėm anksčiau laiko lenda, ir visa tai vyksta visam pasauliui grimstant skolon:)

Iš kur ta pelno idėja?

Antraštė:

pel̃nas

Straipsnelis:

Gr. pōleîn ‘parduoti’ kitos reikšmės niekada neturėjo. Jis lyginamas su s. v. a. fāli (su senuoju e), vok. feil ‘perkamas, parduodamas’, lie. pel̃nas [134]...[357] Tą pačią sąvoką atitinka s. sl. plěnŭ ‘grobis’ (r. polón), iš kurio plěniti ‘paimti į nelaisvę’ ir plěnĭnikŭ ‘belaisvis’, kuriuos atitinka lie. pel̃nas, s. i. panạ- ‘suma’, kurie artimi šakniai *pel-, gr. pōleîn ‘išstatyti pardavimui’ (plg. p. 133 ir t.) ir taip susisieja: ‘grobis, karo laimikis’ > ‘ekoniminė nauda’. [357]

Šaltinis:

Benveniste 1969 I, 134, 357

 

plėnỹs sm.; CI676, N žr. 2 plėnis.

 

1 plėnìs sf. (4) žr. 1 plėnė: 

1. Nulupk nuo šitos mėsos plė̃nį Ut. Pumpurai apgaubti trimis plėnelėmis (lukšteliais) Mt. Kaliošai visiškai sudilo, liko kaip plėnìs, tuoj prakiurs Ut.

2. Mano plėnis trūkus Šl. Kaip skerdė kiaulį, tai ir dangų plė̃nį perdūrė Ds.

3. žr. 1 plėnė 4: Jų arklys žabalas – akys kažin kokiom plėnim aptrauktos Ut.

 

2 plė́nis sf. ppr. pl. (1) KI447, K; Lex37, Q330, SD245, R, SGI154 ką tik degusios medžiagos pelenai (su blėstančiomis žarijomis); jų tumulas: Nuo degėsių atitrūkusios plėnys lėkė padangėmis kaip strėlės P.Cvir. Plė́nys laksto, baisu, kad neužsidegtų ir kitos triobos Srv. Kur gaisras, o kur plė́nys atlekia Kair. Prieš vėją plė́nių pas mus neatneš Pš. Nesvilyk kiaulės arti tvarto, bo gali vėjas plė́nis užnešti ant stogo Vl. Kas traškėsena, kas krisena tų plė́nių! Ms. Grasė plėnimis paleisią visą kaimą Vaižg. Visas turtas plė́nim nuėjo Jnš. Po kelių dienų namai vieno gaspadoriaus į plėnis sudegė BsMtI130. Sudegė, vienos plė́nys tebuvo Pj. Iš trobų tik vienos plė́nys liko Grl. Viskas sudegė, tik plė́nis vėjas nešioja Gs. Popierių plėnim dvokia Zp. Miltai kad balti, kaip plėnis Ėr. Dedervinę reik gydyti su plė́nia nu anglies ir su rasa nu lango, saulei netekėjus (priet.) Slnt. Kalvės plėnis (gelžuones) duoda kiaulėms nu liaukų Ggr. Argi jie akmenis, į plėnis sudegintus, gyvus padarys? RBNe4,2. | prk.: Simbolizmas buvo sunaikintas į plėnis rš. ^ Kad tu plė́nim nueitum! Ml.

 

:) 

Na, gerai:

Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Ieškomas žodis Ieškoti fragmento

Paskiausiai ieškota: pelnas, grimsti.

Rezultatai

Antraštė:

pel̃nas

Straipsnelis:

Gr. πωλέω ‘stengtis parduoti’ [960]. Πωλέω galėtų būti deverbatyvas, nežinoma atitinkama praes. šaknis. Kaip veiksmažodinė forma indų kalbų srityje prisimename páṇate ‘prekiauti, pirkti’, kuris, atrodo, gali reprezentuoti v. indų senąjį ide. praes. su nosiniu priebalsiu *pl̥-n-āti: su šiuo veiksmažodžiu buvo siejama s. i. paṇa- n. ‘lažybos, darbo užmokestis’; baltų ir slavų kalbose: lie. pel̃nas ir t. t., sl. plěnŭ ‘laimikis, grobis’ ir t. t.; germ. kalbos pateikia be nosinės priesagos: s. skandinavų falr (ide. *polo-) ‘parduodama’, s. v. a. fāli (ide. *pēlyo-), s. v. a. feili, vok. feil rodo neaiškų vokalizmą. Visi vartosenos atvejai patvirtina reikšmę ‘ieškoti naudos, parduoti turint pelno’. Dar žr. Pokorny 804. Nereikia gretinti su ἐμπολή, kuris vis dėlto galėjo būti susietas su šia grupe liaudiška etimologija.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 3, 960–961

Antraštė:

pelnas

Straipsnelis:

Ide. kalbų dauguma žodžių, reiškiančių ‘pelnas’, padaryti iš veiksmažodžių, reiškiančių ‘už(si)dirbti’, ‘laimėti’ ir pan., arba siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘sugebėjimas’, ‘amatas’, ‘gabumas’ ir pan. Lie. pelnas, la. pel'n'a, šalia lie. pelnyti, la. pelnīt, giminiški s. sl. plěnŭ ‘naudingas’, s. i. paṇa- ‘lažybos’.

Šaltinis:

Buck 1949, 808

Antraštė:

pel̃nas

Reikšmė:

‘Verdienst’

Straipsnelis:

žr.: példėti ‘taupyti’

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 274

Antraštė:

pel̃nas

Straipsnelis:

[Keletas pastabų dėl E. Frenkelio (Fraenkel E. Litauisches etym. Wort. Heidelberg 1957–1959. 7–10 sąsiuvinys, 567–568) žodyno:] 3. pel̃nas 2. Le. kalbos atitikmuo turėtų skambėti plon < *pelnъ, o ne płon. Reikėjo pateikti le. žodžio reikšmes (‘pjūtis, pelnas’), nes jos artimos lie. žodžio reikšmėms (kitų sl. kalbose daugiausia fiksuojama ‘karo grobis, nelaisvė’).

Šaltinis:

Sławski 1959, 382

Antraštė:

pel̃nas

Straipsnelis:

Gr. pōleîn ‘parduoti’ kitos reikšmės niekada neturėjo. Jis lyginamas su s. v. a. fāli (su senuoju e), vok. feil ‘perkamas, parduodamas’, lie. pel̃nas [134]...[357] Tą pačią sąvoką atitinka s. sl. plěnŭ ‘grobis’ (r. polón), iš kurio plěniti ‘paimti į nelaisvę’ ir plěnĭnikŭ ‘belaisvis’, kuriuos atitinka lie. pel̃nas, s. i. panạ- ‘suma’, kurie artimi šakniai *pel-, gr. pōleîn ‘išstatyti pardavimui’ (plg. p. 133 ir t.) ir taip susisieja: ‘grobis, karo laimikis’ > ‘ekoniminė nauda’. [357]

Šaltinis:

Benveniste 1969 I, 134, 357

Antraštė:

pel̃nas

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. pel̃nas = serbų pli̇̏jen).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 343

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas