Round Up II

Anais Brežnevo 

laikais studentiškam statybos būryje Komijoj toks kelias vasaras sykiu šabašijęs estas, Tartu universiteto dėstytojas, prie laužo, išvirusio mums katilą arbatos, šitaip pasakojo apie ateitį:

- Komunizme Žemę superbuldozeriais išlygins, kad būtų visiškai apvali, o, kai visi sykiu suguls miegoti, traktoriai ant jų užtemps didžiulę kaldrą. 

Taigi, Round Up

II:

Dar 2015 metų vasarą „Roundup“ herbicidas, kuris itin plačiai naudojamas piktžolėms naikinti ir Lietuvoje, tapo uždraustas naudoti Prancūzijos soduose.

Toks sprendimas priimtas, kai paaiškėjo, kad veikliosios šio preparato medžiagos yra itin kenksmingos žmogaus organizmui ir gali sukelti vėžį.

Būtent Jungtinių Tautų Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros vykdyti specialūs tyrimai padėjo įrodyti, kad „Roundup“ herbicide esantis glifosatas yra kancerogeninės kilmės.

Nerimą sukėlė tai, kad preparatas „Roundup“ yra itin plačiai naudojamas sodininkų mėgėjų, taip pat ūkininkų ir netgi Amerikos biotechnologijų giganto „Monsanto“. Prancūzijos ekologijos ministrė tuomet Prancūzijos televizijai teigė, kad jau nebėra laiko delsti, metas kilti į kovą su šiais pesticidais.

Visgi į kovą su „Roundup“ neseniai stojo ir Olandijos valdžia. Nuo 2015 metų šioje šalyje įsigaliojo draudimas, kuriuo privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro būtent minėtoji veiklioji medžiaga – glifosatas.

Maža to, Kalifornija šiemet taip pat nusprendė „Monsanto“ sudėtyje esantį glifosatą įtraukti į žmonių sveikatai kenksmingų chemikalų sąrašą.

Tuo tarpu

EuroKonge:

Nepaisant to, kad glifosatą vis daugiau specialistų įvardija kaip sukeliantį vėžį, Europos Sąjungai (ES) kol kas trūksta įrodymų, norint uždrausti minėtą herbicidą. VAT naujienų portalui Alfa.lt skirtame atsakyme minėjo, kad glifosatas ES yra patvirtintas kaip veiklioji medžiaga, o produktus, kurie savo sudėtyje turi glifosato, galima registruoti ir naudoti. Lietuvoje taip pat yra registruoti herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas.

O Lietuvoj Šalelėj Mylimoj:

Siekiant užtikrinti efektyvesnę augalinio maisto ir pašarų gamybos kontrolę dėl augalų apsaugos produktų, sudėtyje turinčių veikliosios medžiagos glifosato, naudojamų prieš nuimant derlių, kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet VAT regioninių skyrių specialistai nuo liepos 10 d. vykdo ūkio subjektų, atliekančių grūdinių ir ankštinių augalų purškimą prieš nuimant derlių, pasėlių stebėjimą.

Iki rugpjūčio 8 d. stebėjimai buvo vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje. VAT darbuotojai per nurodytą laikotarpį 341 kartą vyko stebėti pasėlių ir iš viso aplankė 360 seniūnijų.

„Stebėjimų metu nustatyta 16 atvejų, kai laukuose pasėliai buvo purškiami glifosato veikliosios medžiagos turinčiais augalų apsaugos produktais. Sugrįžus apžiūrėti 8 laukų, ar jie nukulti per anksti, pažeidimų (t. y. kad pasėliai nukulti ankščiau, nei pasibaigė karencinis laikotarpis) nenustatyta, dar 8 laukai bus apžiūrėti vėliau“, – detalizavo VAT.

Visgi pasiteiravus, kokiuose ūkiuose buvo užfiksuoti purškimai glifosatu, VAT konfidencialumo tikslais atskleisti šiuos ūkius atsisakė. Kokia atsakomybė gresia ūkininkams, jei šie ne pagal taisykles panaudoja glifosatą ar kitus panašius preparatus?

VAT atstovų teigimu, jeigu ūkio subjektai, naudojantys augalų apsaugos produktus, nesilaiko teisės aktuose nustatytų augalų apsaugos produktų naudojimo ir produkto etiketėje nustatytų reikalavimų, tuomet jiems gresia bauda nuo 60 iki 120 eurų, kai nusižengiama pirmą kartą. Pakartotinai per 12 mėnesių padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.

DDT.

DDT:)