Gavėnia

Gavėnia – krikščionių pasninko laikotarpis prieš Velykas skirtas Kristaus kančioms ir mirčiai prisiminti.

Gavėnia prasideda Pelenų diena. Gavėnios metu tikintiesiems draudžiama valgyti mėsiškus ir pieniškus valgius, linksmintis. Stačiatikių gavėnia trunka 7 savaites; katalikų iki XX a. pr. trukdavo 40 dienų. Tai apėmė laikotarpį nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki Didžiojo ketvirtadienio.

Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai, kuriuos vėliau krikštydavo Velyknakčio apeigų metu. Nuo XX a. pr. katalikų bažnytinės teisės kodeksu (1914 m.) ir Vatikano II susirinkimo nutarimais gavėnios pasninko dienų skaičius sumažintas; tikintiesiems, neatleistiems nuo pasninkavimo, nurodoma pasninkauti penktadieniais.

Yra manančių, kad gavėnios ištakos – ikikrikščioniškos religijos. Jų tikintieji pavasarį šventė mirštančio ir iš numirusių prisikeliančio dievo (Ozyrio Egipte, Adonio Finikijoje, Ačio Mažojoje Azijoje, Dioniso Graikijoje) prisikėlimą.

Kyrie eleison.

Prieš šią šventę būdavo pasninkaujama, atliekamos įvairios apeigos, raudojama, plakamasi, būdavo daiginamos žolės. Šiais veiksmais reikštas liūdesys dėl dievo (gamtos) mirties, pastangos magiškomis priemonėmis užsitikrinti gausų derlių.

Gavėnia minima Nikėjos visuotiniame bažnyčios susirinkime (325 m.). Vakarų krikščionių bažnyčiose įsigalėjo nuo VII a.

Nykios sambūris.

Lietuvoje gavėnia plito su krikščionybe. Su šiuo laikotarpiu susiję įvairūs lietuvių liaudies papročiai.

Krikščionys.

Velykų pasninkas.

gavėnià (brus. гaвeннe) sf. (2); SD280 ir pl. K bažn. pasninko laikas, ppr. septynios pasninko savaitės prieš Velykas: Nuo gavėnios galo žmona pradėjo valgydinti visus „sausai“ – be riebalų rš. Prie (apie) vidų gavė̃nios OZ19. Visą gavė̃nią sausai valgydavom, o už jum[is] sveikesniai buvom (seno žmogaus pasakymas) Slm. Gavė̃nio[je] buvau tenai J. Kanapius gavėnioj valgai M DP108.

.Valanč. Trejas gavėnias tepasnykauja P. Valgyt gavė̃nios valgymus ištisas keturias dešimtis dienų

Kam septynios pasninko savaitės, kam "ištisos keturios dešimtys dienų", o kam ir nieko.

Lotyniškasis gavėnios vardas Quadragesima (pažodžiui keturiasdešimtoji) arba Tempus quadragesimæ tiesiogiai išreiškia keturiasdešimties dienų laikotarpį prieš Velykas. 

Iš čia, pavyzdžiui, kilo prancūziškas pavadinimas Carême ar itališkas Quaresima.

Tą pačią reikšmę turi ir dabartinės graikų kalbos žodis megale tessarakoste, pažodžiui didysis keturiasdešimtdienis. 

Tačiau pirmiausia istorijoje sutinkamas kitas graikiškas gavėnios pavadinimas metanoia, kuris galbūt taikliausiai išreiškia viso minimo laikotarpio esmę ir teologinę prasmę. Metainoia – tai atgaila, gyvenimo permąstymas ir vidinis pasikeitimas. Kitaip tariant, tai – atsivertimas, atsigręžimas, fizinis ir dvasinis visos žmogaus egzistencijos atgręžimas į Dievą. Šiandien metanoia sąvoka vartojama susitaikinimo sakramentui.

Koks yra biblinis gavėnios pagrindas?

Gavėnios laikotarpio ištakų reikia ieškoti Šv. Rašte. Tvanas truko keturiasdešimt dienų ir naktų (Pr 7,4).

Mozė keturiasdešimt dienų ir naktų išbuvo užlipęs ant Sinajaus kalno (Iš 24,18).

Pranašas Elijas keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų ėjo iki pat Dievo kalno Horebo (1Kar 19,8).

Pažadėtosios žemės žvalgymas užtruko keturiasdešimt dienų (Sk 14,34).

Jėzus pasninkaudamas praleido keturiasdešimt dienų ir naktų dykumoje, kur buvo gundomas (Mt 4,2).

Taip pat skaičius keturi ar keturiasdešimt Šv. Rašte turi savitą prasmę. Skaičius keturi žymi geografinio horizonto visumą: keturi vėjai (Iz 11,12; Ez 37,9), keturios rojaus upės (Pr 2,10).

Skaičius keturiasdešimt dažniausiai išreiškia vienos žmonių kartos amžių: keturiasdešimt metų išrinktoji tauta klajojo dykumoje (Sk 14,34), keturiasdešimt Dovydo karaliavimo metų (2Sam 5,4).

Biblinės paralelės primena apie laukimo, o kartu išbandymų ir kovos metą.

Pažadėtoji žemė, Dievo karalystė yra čia pat, visai šalia, tačiau reikia pastangų norint į ją įžengti.

Bjaurus klausimas: šitiems mūsų ar ne mūsų žemę pažadėjo? 

Gyvenom joj laisvi neteisėtai, nes pagal jųjų teisę turėjom už tų laikų minimalų atlyginimą dvaruos dirbt, baudžiauninkais?


pagavėti
gavė́ti, gãvi (gãvia, -ė́ja), -ė́jo (гaвeць). pasninkauti, susilaikyti nuo mėsiško ir pieniško valgio, pasilinksminimų (ypač gavėnioje): Septinto [je] šįmet gaviù. Nu yra gaviamas laikas. | Šunys, neturėdami ko valgyti ar lakti, turi gavėti. Lapė, urvan įlindusi, gavėti ėmė. | Tegavi širdis nuog dūmų piktų. Daug pasnykavo ir gavėjo.

atgavė́ti, àtgavi, -ė́jo. baigus gavėti, pradėti negavėti: Nė pyrago šmotelio nėra atgavėti. | Tatai atgavėjai su radija (vėl pradėjai klausyti) . Ant Velykų atsigavė́si, t. y. valgysi su mėsa. | Atsigavė̃s ir anys – kiaulę skerdė.

išgavė́ti, ìšgavi, -ė́jo. išpasninkauti: Ir vaikai išgavėdavo visą gavėnią.

nusigavė́ti, nusìgavi, -ė́jo. nusilpti pasninkaujant: Dabar ans yra visiškai nusigavė́jęs.

pagavė́ti, pàgavi, -ė́jo. kurį laiką papasninkauti: Paržiem pagavėsma.

prisigavė́ti, prisìgavi, -ė́jo prisipasninkauti: Prisigavė́jai, kol jauna buvai – dabar jau tau nebėr gavėnios.

užgavė́ti, ùžgavi, -ė́jo. paskutinį kartą prieš gavėnią valgyti mėsišką ar pienišką valgį: Ažgavė́sma dabar, vaikai, – karvė jau trūksta. Visi sausai užgavėsime, kaip ištaksuos skolininkai. Su juo kai susibariau, tai malką jau ir užgavė́jau (negavau) nuo jo. Užsigavėt (per Užgavėnes pasilinksminti) niekur neteko. Seniai jau mes su mėsa užsigavėjom (pabaigėm mėsą) .

Nė pyrago šmotelio nėra atgavėti.


Visi sausai užgavėsime, kaip ištaksuos skolininkai skolintojai.

Šunys, neturėdami ko valgyti ar lakti, turi gavėti.

Kai šuva kaulą gavo, gavėjo ar nebe?

Гав гав.

Negaunat?

I'll give you.

I'll lend you.

Lent.

This word initially simply meant spring?

Atseit, dienos ilgėja, todėl reikia pagavėti?

loan (n.) 

mid-13c., from Old Norse lan, related to lja "to lend," from Proto-Germanic *laikhwniz (cf. Old Frisian len "thing lent"...

P.S. "Klasikos" radijas šneka, kad "gavėnia" sietina su Gabija...