2013-08-07

Kas praardė tõrą?

torà sf. (4) NdŽ, KŽ, LKAI60, Rs, Tt žr. 1 tvora:
1. Toràs aptvėrė, aptvarkė kiemą DūnŽ. Kitą kartą torų̃ didliai daug buvo Brs. Iš vien žabarų nupina tõrą – vadina žabarinė Stl. Pagal tą kelį dratinė torà Grd. Apsitvėrė torà – ne vištos nebeina Trk. Kažin kas praardė tõrą, dabar visos vištos į daržą lenda Slnt. Užkliuvo [važiuodamas] už mieto, tõrą išvertė Rdn. Pri tai tõrai dviratį pristačiau Gršl. Išlipau par tõrą, veizu, ka muno trobalė tebstova Kl. Tõros mirguliuo[ja], tokia karšta Šts. Šį metą nė torų̃ netvėrėv – nėr sveikatos Šv. Išlipu pas tas toràs ir einu Vkš. Ka movė tiesiáu par tõrą Sd. Nekvempkias an torõs LKT55(Vkš). Kiaurai par toràs [vištos] eita – kas par kasimas! Krtn. Ėsti nora – eina torõms ta kiaulė Trk. Jau tas šuo an torõs pasikabinęs loja – bijo tų vilkų Klm. Gėrė gėrė, daba ožius pjauna tõrą apžergęs Erž. Sieko nū torìkės popierį nūkabinti DūnŽ. ^ Išejo kaip katės torõms Kv. Paskaitau kaip girtas tõrą Krp. Vaikščio[ja] kaip iš torų̃ suramstytas (vos gyvas) Vkš. Valgau kaip par tõrą (be apetito) Vkš. Par žemą tõrą visi šunys šoka Klp. Iš numų tik par vartus, o į numus – par torą LTR(Vdk). An savo toros i gaidys garsiau giesta LTR(Vdk). Gaidys par tõrą párleka, ans jau i lesa (kiekvienas naudojasi proga) Pln. Gerai gyvenam – torõms kūrenam; kaip torų̃ nebteksiam, trobas uždegsiam Pln. Vedu gyvensav – torõms kūrensav, torų̃ neteksav – trobales uždegsav End. Po šventos Onos nebdžiūna nė ant torõs Krž. Nebė[ra] doros ne už torõs – tokie laikai Rdn. Be darbo kas par tõrą įmes Krš. Par tõrą išlipęs, ka i beskaudinsi širdį – nėko (po laiko gailėtis neverta) Gršl.
2. Ka duosu torà, tuoj užsičiaupsi! Krtn.
◊ nė̃ (ne) į tõrą, nė̃ (ne) į miẽtą apie niekam tikusį: Pasakė ne į tõrą, ne į miẽtą DūnŽ. Nė į torą, nė į mietą tas tavo darbas Ms. par tõrą išsismaũkti pasidaryti abortą: Sako, ta tavo šogerka par tõrą išsismaũkusi Trk.
toromìs išė̃jo niekais virto, neteko gero vardo: Ta mama išẽjo torõms Trk.

torìnis, -ė adj. (2)
1. žr. 2 tvorinis 1: Nė torìnio drato nebuvo, tik po karų atsirado Krž.
2. kuris kuo nors panašus į torą (tvorą): Torìnis (retai apmestas) divonas Krkl. Šoblarietis, arba torìnis (ilgomis, plonomis kojomis), arklys Šts.

Ar tik ne torių šita tora?

Lietuvių kalbos žodyne kitokios toros nėra.

Kaži, kuri senesnė?

už tvorõs (už torõs, už tõrą) užvèsti kalbant, ginčijantis įveikti, nugalėti: Ans ir kunigą dar gal užvèsti už torõs Šts. Vot ir ùžvedė tavi už tõrą: nebturi ko beatsakyti Skd.





1 komentaras:

audrius rašė...

Užtat tarų kap tarakonų, mož nuo prusokų su poteriais, su turbanais, su tur, tar, ter, tro, tra, tralialia ir tt. Esmė vardė, jo vardo rodėj, o kvapas, kaip oras, čia tyras, čia trunynu dvokia. O kur dar prieš ir po, bei kitų maišalų? Kas at mėš maišalus šuto to...?

Patar/ invedus lkz, gal kū patararuos...:)



tararúoti, -úoja, -ãvo NdŽ, KŽ, tàraruoti, -uoja, -avo žr. 1 taraliuoti: 1. Čia netàraruokim – tam medy paukščiai peri Grk. ║ Per sušalusią žemę važiuojant ratai tararúoja Kb. 2. NdŽ. 3. Skrb, Vad, Ds, Mrs Bobos susiėjo ir tàraruoja Vlkv. Mergos ant veselijos tararúoja ir rizena J. Bobos tararúoja susėdę dvijai Adm. Aš jos neklausau, ką ji ten tàraruoja Šn. Kūmute, netararúok, dešros negausi (juok.) Užg. Kočia tararúoji liežuviu be reikalo kaip meleta?! Pžrl. Tararuoja kaip žąsinas avižų pririjęs LTR(Šd). 4. Ps, Krč Žąsinas tararúo[ja], kad nusigąsta J. 5. intr. Ds gaišti, iš lėto ką dirbti: Ką teip ilgai tararúoji? Trgn. 1 aptararúoti tr. apšnekėti: Kai ta tararainė ateina, visus aptàraruo[ja] Skr. 1nutararúoti 1. žr. 1 nutaraliuoti 1: Dabok, smurglius paskinkėir nutararãvo Vlk. Kap grauzmas per akmenis ratai nutararãv[o] Š(Vrn). 2. refl. bildant nusmukti: Mums bevažiuojant ratas visai nusitàraravo Pžrl. 3. tr. nukišti, pradanginti: Kaži kur nutàraravau [butelio] kamštuką Vlkv. 4. refl. prk. nusigyventi: Kad geresniuos čėsuos, tai dar dar, o dabar tai visai nusitàraruos Gs. 5. refl. prk. sunykti, nuskursti: Čia visiškai nusitararãvę kviečiai Pc. 1 patararúoti žr. 1 pataraliuoti 2: Tam gi ir šventavakaris – nors patararúoji [žmogus] Ds. 1 pratararúoti intr. pragaišti, veltui praleisti laiką plepant: Šit' daugiau pratararúoji, kiekpadirbi Trgn. 1 ×razsitararúoti (hibr.) įsiplepėti: Razsitararãvobobos lauke, nieko nebekruta Grv